Nuragija. Susimąsčius, nenukrenta galva

- Draveni. Kokia yra tavo Nuragija? Sapnavau, kad buvau joje, regėjau neįtikėtinus dalykus, - paklausė Guru Guru.

- Tu esi Sardinijos saloje, matai artefaktus... Kam Tau reikia sapnų? - nustebo Dravenis, - mano Nuragija, tai Šventaragio slėnis, Vilnius... Tik čia galiu sapnuoti...

- Tu teisus, man dabar nereikia sapnų pagalbos, nes aš buvau (o gal tebesu) saloje. Sužinojau, kad Casteddu/Cagliari įkurtas prieš du tūkst. septynis šimtus metų, vadinosi Karalis. Nurago kilmė neaiški. Gal arabai pavadino nūr, šviesa, bet tai turėjo būti jau daug vėliau. O gal senovės tautų žodis, kuris dabar mums nesuvokiamas... Noragas... Nuraminis... Toks vieno miestelio pavadinimas. Galūnė kaip lietuvių ar graikų. Italai suitalino į Nuramini... Mįslingas kraštas, tokio peizažo niekur neteko matyti. Pusantro milijono žmonių, du milijonai avių, saulė kiaurus metus, nuragai, jūros... Net dvi. Jei tai atlantų palikuonys, nenustebčiau, Draveni, nes turi jie kažką keisto. Čia rasim Liuciferio gatvę, kurioje yra bažnyčia. Kiek toliau, Romoje, tai būtų, švelniai tariant, erezija ir satanizmas. Čia senasis tikėjimas, kaip Tibete bon, sumišęs su katalikybe. Bažnyčios su kryžiais, bet kitokių formų ir spalvų nei įprasta kitur matyt... Paukščiai, grybai, augalai... Visko čia esama...

- Nežinau ką atakyti: debesys, stipresni už žolę, pagavo mano mintis. Matau: kyla piliakalnis lengvas it rūkas, prigijęs prie vientiso dangaus. Susimąsčius nenukrenta galva, blunka prošvaisčių lubos, senka kartėlis, lapai stiklinės dugne. Kai pasibels spalvoti sapnai, nepajėgsiu atverti durų, liks tik atviri langai ir nesugaunamas mėnulis.

- Dravenis, gal tu dabar esi Nuragijoje?

- Nežinau, kur esu. Gerdamas arbatą, pamirštu drumzles, kurios niekur nenusėda ir sukasi galvoje, kol mintys tampa švarios...

- Draveni, tu nepaisomas skeptikas, persunktas liūdno misticizmo. Gal tau jau nereikia pasaulio, bet ar Nuragija tau svarbi?

- Svarbi, nesvarbi... Aš gyvenu be apibendrinimų, sąvokų gaisro, be raudonų logiškų gesintuvų, be saugių kurortinių saulėlydžių, be geltono paplūdimio smėlio.

- Draveni, ar Nuragija tau svarbi! – beveik riktelėjo Guru Guru.

- Taip, - vos girdimai patvirtino Dravenis, - girdžiu, artėja aukštas piliakalnių rūkas, atveriantis ne tik minčių tunelius, bet paslaptingus Nuragijos vartus.

Vilnius, 2015 m.