Pradžia / Radikaliai
 

Diptikai. Žilvinas

Kai po ilgų klajonių sugrįžti namo – nustembi. O kai sugrįžti po milijono (gal ir daugiau!) metų – tampi sukrėstas, pašiurpęs ir beveik praradęs sveiką protą.

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2015 m. Balandžio 19 d., 13:40
Skaityta: 116 k.
Lietuvių literatūros chuliganai Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis (nuotraukoje vienas iš jų, o gal abu) baigė dar vieną grafomanijos šedevrą. Nuotrauka iš interneto.
Lietuvių literatūros chuliganai Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis (nuotraukoje vienas iš jų, o gal abu) baigė dar vieną grafomanijos šedevrą. Nuotrauka iš interneto.

Guru Guru ir Dravenis atsargiai atvėrė erdvėlaivio liuką. Apačioje jų laukė žalčių, driežų ir keisčiausių reptilijų minia. Buvo labai bjauru ir miela. Astronautai išgyveno keisčiausius jausmus.

– Jūsų laukia džiugi staigmena, – abejones išblaškė aukštas reptiloidas, – sekite paskui mane.

Teko paklusti. Pagaliau astronautai, lydimi draugiškos palydos, pasiekė smaragdinius rūmus ir įžengė į didžiulę salę. Soste sėdėjo dievaitis Žaltys.

– Žilvinas! – instinktyviai šūktelėjo Dravenis.

Astronautai pagarbiai krito ant rubinais inkrustuoto parketo.

– Kelkitės, vaikučiai, džiaugiuosi, kad Mane pažinote, nepamiršote... Jūs atlikote šventą misiją – suradote Mane, išvadavote Lietuvą iš prakeiksmo, todėl tauta atsities, pakils ir suklestės. Dabar iš Mano dieviško šaltinio nepaliaujamai tekės palaima ir atgaiva, – iškilmingai tarė Žilvinas. – Žaviuosi jūsų narsa drąsa ir pasiryžimu kosmoso gelmėse ieškoti Nova Lituanikos... Džiugu, kad pamenate legendas: jose glūdi tiesa... Bet jūs žinote ne viską. O buvo taip... Žalčiažudžių sužeistas, aš paplūdau krauju, bet nemiriau, nes esu dievaitis, todėl skubiai palikau Žemę ir išskridau į Savo dvigubą planetą...

Astronautai pakilo nuo parketo, klausėsi ir pagarbiai žavėjosi dievaičiu Žilvinu, iš kurio spinduliavo išmintis ir begalinis gerumas.

– Niekada nepamirškite Manęs – pagarbos Žalčiui pažeidimas turi net ir kosminių pasekmių... – tęsė Žilvinas.

Guru Guru ir Dravenis žemai nusilenkė.

– Aš jus laiminu, grįžkite į Žemę, nes ten tikrieji jūsų namai.

Audiencija buvo baigta. Guru Guru ir Dravenis dar žemiau (Dravenis kakta net stuktelėjo grindis) nusilenkė ir paliko sosto salę. Tik dabar Dravenis pamatė visą savo gyvenimo freską. Net ir kvailiausi jo gyvenimo poelgiai, nesėkmės, praradimai suspindo didžiule prasme. Dravenis tylėjo, nes suprato, kad nepajėgs TO paaiškinti Guru Guru. Ir nepajėgė.

– Žinau, – paslaptingai šyptelėjo daugžodystės nekenčiantis Guru Guru, – čia žodžiai bejėgiai... Skriskime atgal į Žemę.

 

Čia autoriai deda tašką ant „i“ raidės, kuris ir taip – priminsime – visada yra lietuvių abėcėlėje.

Viskas. Pabaiga. V a l e*.

 

Vieta, kurios niekada nepasieks joks erdvėlaivis

 

Būkite malonūs šio žodžio daugiaprasmybę persiskaityti štai čia: http://en.wiktionary.org/wiki/vale.

Komentarai