Pradžia / Radikaliai
 

Kur dingo Lietuvos dūmas? (video)

Turbūt išgaravo kaip dūmas? Juokai juokais, o tema rimta, muzikinė. Kalba apie lietuvišką doom metal, „lemties metalą“ arba tiesiog dūmą, muzikinį stilių, kuris, kaip 1994 m. liepą rašė tuo metu populiarus pogrindinis leidinys (zinas) „Edge of Time“, tada buvo populiariausias metalo muzikos stilius. Buvo net ginčijamasi, kas geriau („Paradise Lost“ ar „My Dying Bride“ 1993 m. albumai), skelbiami topai, net piktinamasi, kad tokį solidų dūmą kaip „The Gathering“ gadina naujai atsiradęs moteriškas vokalas. Lietuviškas dūmas taip pat buvo populiarus, tačiau, deja, turbūt mirė (arba jam trūksta postūmio). Kodėl? Bandykime aiškintis.

Mindaugas Peleckis
2015 m. Kovo 28 d., 21:12
Skaityta: 427 k.
Life's Edge - The Price of Living
DEGRADATONIA - The Kiss
Caecus Caelestes & Ingae @ Moksleiviu Rumai, Gargzdai 2005 02
Sullen Guest - Eternal Blessing (Live Demo)
DEROGATOR - Flash

Lietuvišką doom metal pakeitė kiti stiliai?

Pasaulyje doom metal populiarus iki šiol, tebegyvuoja kai kurios legendinės pirmosios ar kitų bangų grupės, dūmas keičia pavidalą, bet išlieka populiarus ir neišsisėmęs (2015 m. birželį festivalyje „Kilkim Žaibu“ gros net legendinių „Celtic Frost“ tąsa „Triptykon“, kuriuos iš dalies galima vadinti dūmeriais).

Kaip yra Lietuvoje? Nejaugi doom metal muzikantai ėmė groti post metal, sludge metal, stoner ar kitais stiliais? Net kadaise veikusio puslapio http://doom-metal.ten.lt nebėra. 2009 m. rugsėjo 9 d. klube „Musė“ Vilniuje vykęs festivalis „Night of the living doom“ šiemet turėtų vykti ketvirtą kartą, tačiau grupių sąraše dūmo grupių nelabai matyti, tai panašiau į black metal gerbėjų susiėjimą. Be abejo, smagu, kad 2015 05 17 vyksiančiame Night of the living doom IV gros puiki eksperimentinio juodmetalio grupė NYKSTA, tačiau argi tai dūmas?

Kaip gerai suvokiame, minėtieji stiliai tėra atgimę senieji stiliai, o pats dūmas atsirado beveik prieš pusšimtį metų. Kaip teigia legenda, pirmąją dūmo dainą sukūrė „The Beatles“, kurių 1969 m. kūrinys „I Want You (She‘s So Heavy)“ padarė įtaką ir ankstyvosioms dūmerių grupėms „Black Sabbath“ (taip pat nuo 1969 m.), „Pentagram“, „Saint Vitus“, „Trouble“, „Pagan Altar“, „Witchfinder General“, „Candlemass“, „Count Raven“, ir vėlyvesnioms doom metal kartoms (be jau minėtųjų, asmeniškai išskirčiau „My Dying Bride“, „Paradise Lost“, „Anathema“, „Saturnus“, „Solitude Aeturnus“, „The Obsessed“, „Sun O)))“, „Katatonia“, „Cathedral“, „Winter“, „Lacrimas Profundere“, OM ir kt.).

Feisbuko grupėje „Doom Metal Lietuva“ (https://www.facebook.com/groups/342312819190162/?fref=ts), kuri sukurta 2012 m. rugpjūčio 19 d., vos 279 nariai (2015 03 28). Ji uždara, t. y. tiems, kuriems tikrai įdomu. Na, maždaug 300 žmonių Lietuvoje nėra mažai (nors realiai dūmu, manau, domisi dar daugiau, gal net gerokai daugiau), tačiau kur dingo lietuviški dūmeriai, grojantys savą muziką?

Šiai grupei priklausančių žmonių 2015 03 03 užklausiau, kokias Lietuvos dūmo grupes galėtų išvardyti. Kai ką sužinoti pavyko, bet tai ne itin džiuginančios naujienos. Pabandysiu ir pats kažką prisiminti.

Lietuviškų dūmerių (kai kuriuos jų sąlyginai tik galime pavadinti tokiais) pavadinimai abėcėlės tvarka:

Altorių Šešėliai (Altar Shadows)

Ars Moriendi

Beprasmybė

Caecus Caelestes

Degradatonia

Dissonance

Ethere

Juodos Dausos

Life‘s Edge

Lunatic Paradise

Prakeikimas

Ruination

Shadowdances

Sullen Guest

Vieno Lietuvos dūmerio nuomone, „Lietuvoje doom metal nėra niekam įdomus ir niekas nenori jo groti, gal todėl ir dabartiniai neva doom metal bandai‘ai HELLHOOKAH ar SRAIGĖS EFEKTAS groja stoner‘io pagrindu, o ne doom, death. O death‘o galas ties brutal‘u prasideda... Ir kai pagalvoju, visais laikais nebuvo grynai nė vienos doom metal grupės, visi arba gothic‘ą stumdė, atmospheric black ar dar kokį biesą, kurį galėjai iš dalies prie doom metal pritempti... Na, reikia pasidžiaugti, kad bent latvių pusėj turim vieną rimtą kolektyvą Heaven Grey, taip pat Frailty“.

Lietuvos dūmeriai kaip įsimintinas mūsų šalies doom metal grupes išskiria „Shadowdances“ (jie po paskutinio 2008 m. albumo nedrąsiai lyg ir bando kažką daryti, žr. https://soundcloud.com/shadowdances), „Dissonance“, „Ruination“ (bene pirmoji doom metal grupė Lietuvoje, 1994 m. balandį įrašiusi pirmąją savo rehearsal tape), „Degradatonia“, „Ars Moriendi“, „Sullen Guest“ („anksčiau ar vėliau kas nors iš to išeis“, sakė vienas dūmeris), „Altorių Šešėlius“, „Juodas Dausas“ ir, be abejo, neseniai iširusius „Life‘s Edge“.

Lietuvos dūmo viltis Nr. 1. Rimantas Galvonas ir „Juodos Dausos“

Kadangi susiklostė tokia situacija, kad beveik visos anksčiau minėtos grupės „mirusios“ ar bent nežinia kur prapuolusios, pakalbinau tas, kurios gyvos, kad papasakotų apie save. „Juodos Dausos“ (https://soundcloud.com/rimsiakas) atsivėrė 2015 03 05.

Juodos Dausos

„Esu Rimantas Galvonas, gim. 1993 m. Kaune. Deja, nesu dar tiek į tai įsigilinęs į eksperimentinę muziką, kad galėčiau kažką įdomaus pakomentuoti, tačiau kuo toliau, tuo labiau tuo žaviuosi. Bet greičiau apskritai avantgardiniu, konceptualiuoju menu, visa ta idėja, negu tik muzika. Kartais pasiėmęs savo gitarinį procesorių bandau visokius kreivus garsus išgaut, gaunasi tikrai smagi meditacija. Kiek yra tekę būti panašaus noise pasirodymuose, nors ir suprantu, kur yra to žavesys, kaip tie garsai gali hipnotizuoti, tačiau vis dėlto manau, kad tai yra dalykas, kuris yra nepalyginamai vertingesnis ir prasmingesnis, kai tai kuri pats, o ne klausaisi.

Rimčiau muzika pradėjau domėtis dvylikos metų, kai klasiokas užrodė „Linkin Park“. Kuo toliau, tuo labiau pasinėriau į roką ir metalą. Vėliau sesė ėmė lankyti gitaros pamokas, parodė man pirmus akordus. Tai buvo maždaug 2006 metais. Netrukus perėmiau iš jos gitarą, taip ir pradėjau groti.

Labai ilgą laiką grojinėjau vienas sau. Pirmas sukurtas kūrinys buvo realiai du rifai iš vieno ar dviejų akordų su trumpu solo. Labai knietėjo kažkam duot paklausyt, kažkur įkelt, tai pagalvojau, kad reik įsiformint kokį tai solo projektą, išėjo „Juodos Dausos“. Su tuo „projektu“ buvo ketinama norėjau kurti death/gothic doom, bet ten apskritai buvo patys pirmi bandymai kažką kurti, tad rezultatas nuo užsibrėžto tikslo buvo labai labai toli. Viskas buvo maždaug tokiam lygmeny: „O, šitas rifas/melodija/gabalas skamba darniai ir nėra kažkas absoliučiai siaubingo. Keliam!“ Būčiau buvęs protingesnis, būčiau pasilikęs tiesiog sau.

Vienam grot nepatiko, bandžiau suburt kažkokią death/gothic doom komandą. Nieko nesigavo, bet jau žiauriai norėjosi su kažkuo grot, kad tuo metu būčiau grojęs bet ką, tai atsakiau į vieno žmogaus skelbimą Ferrum.lt forume dėl heavy/thrash metal grupės kūrimo. Iš to gavosi „Derogator“. 2011–2013 m. kūrėm, sugrojom kelis koncertus, galų gale supratom, kad pernelyg skiriasi visų idėjos ir kūrybos metodai, tad išsiskirstėm.

Leidykla „Section XIII˙.˙COMA“ 2010 m. labai riboto tiražo compilation kasetėje „Mortido Tapes I.Tenebra Rervm“ išleido du „Juodų Dausų“ kūrinius.

Grojome šiuose koncertuose: Gatvės muzikos dienoje Kaune 2011 m., su „Mandragora“, „Agonija“ ir „State of Ruin“ „Irish Pub Forte“, Jonavoje su „Crypts of Despair“, „Underground Pub“ su „XIII Fortu“ ir „G.Solid“.

Šiuo metu bandoma kurti kažkokia grupė. Pirma mintis buvo, kaip ir anksčiau, death doom, bet panašu, kad išeina kažkas labiau į post black ar kažką šiaip atmosferiško. Kūryba beveik nevyksta. Susirenkam, atsigeriam alaus ir jamminam. Sakyčiau, idealus variantas. Niekada nemėgau sėdėti ir šlifuoti gabalus, daug smagiau yra nieko negalvot ir improvizuot. Žinoma, kai viską atsargiai dėlioji, rezultatas gaunamas daug kokybiškesnis ir įdomesnis, tačiau pats to procesas man atrodo visiškai be dvasios.

Labiausiai patinka „Estatic Fear“, „Lethian Dreams“, „Draconian“, „Long Distance Calling“, „Agalloch“.

Esu pasimetėlis. Dėl nuotaikų, nelabai ir žinau, kaip tai būtų galima įvardyti, tačiau tikrai kažkas į tamsiąją, liūdnąją pusę, tačiau ne destruktyvią. Visame kame man liūdesys yra estetiškai gražus dalykas. Pavyzdžiui, dažnai mažorinė muzika man skamba nerimtai, vaikiškai, o minoras su manim kažkaip rezonuoja.“

Lietuvos dūmo viltis Nr. 2: „Sullen Guest“

Sullen Guest

2015 03 15 „Sullen Guest“ (https://soundcloud.com/sullen-guest, https://www.facebook.com/SullenGuest?fref=ts) sutiko papasakoti apie save. Publikuojama dalis interviu.

„Esu Justas Garnelis aka baisus dėdė, gim. 1986 m. Panevėžyje.

Esu muzikos žmogus, todėl didžioji dėmesio dalis skiriama muzikai. Teatriniai elementai koncerto metu neturi itin blaškyti ir nukreipti dėmesio nuo muzikos. Bet sceninis įvaizdis – labai svarbu. Atlikėjo įvaizdžio nebuvimas gali gadinti gerą nuotaiką koncerto metu. Kaip gali mėgautis kokybiška muzika, kai prieš save matai su nutampytu, nuskalbtu megztiniu teminę muziką grojanti žmogų?

Lietuvos dūmas tikriausiai net nelabai buvo gimęs. Trumpalaikės/užsikonservavusios/mažai aktyvios grupės džiaugsmo neteikia. „Life‘s Edge“ teikė vilties, kad Lietuva gali turėti nors vieną stabilią death doom grupę. Deja, mano pesimizmas pasitvirtino... Vertėtų paminėt „Degradatonia“, bet nesugebėt išleist albumo per 10 metų yra nepagarba klausytojui. „Sullen Guest“ subūriau ne tam, kad viskas baigtųsi po poros metų. Su vienais ar kitais scenos partneriais anksčiau ar vėliau „Sullen Guest“ atsiras vietos po doom‘o saule.

Kai man buvo 3–5 metai, tėvukas klausydavo „Led Zeppelin“, „Black Sabbath“, „Jethro Tull“. Tada iš esmės susiformavo visas požiūris į teisingą muziką. Paauglystėje per savęs ieškojimus ausys nukrypo į ekstremalią metalo muziką. Tada jos klaidžiojo po klasikinę/chorinę muziką, dar vėliau po elektronikos džiungles ir dykumas. Bet širdis visada liks žviegiančių gitarų ir riaumojančio balso atmosferoje.

„Sullen Guest“ namų darbai prasidėjo 2011–2013 metais. 2014 m. vasarį suburta visa „Sullen Guest“ sudėtis.

Įtaką padarė ankstyvieji „Novembers Doom“, ankstyvieji „Opeth“, „Bethlehem“, „Black Sabbath“.

Patinka platus stilistikos spektras: „Death“, „Nile“, „Virgin Black“, „Witchcraft“, „Deinonychus“, „Cult of Luna“, Beyonce, „Coldplay“, „Soundgarden“, „Disclosure“. Pagarba Brendan Perry.

Iš lietuvių visada vertinau „Obtest“, „Skylę“, „Žalvarinį“, Jurgą, „G&G Sindikatą“. Užburiantis savaime „Anubi“. Iš legendinių: „Foje“, „Antis“, Keistuolių teatras.

Esu negatyvių emocijų pozityvusis pseudomuzikantas.

Dainas kuriu galvodamas, dėliodamas – ilgai ir kantriai. Nieks nenusileidžia iš viršaus. Mano atveju  menininko pašaukimas neegzistuoja. Nejaučiu kažkokios didelės traukos(pašaukimo) kurti. Darai, kas tau patinka, jei kas nors gaunasi, pasidalini su kitais.“

Visą interviu su „Sullen Guest“ skaitykite vėliau www.radikaliai.lt

Išvados

Senoji dūmerių muzikantų karta iš Lietuvos emigravo arba fiziškai, arba ir dvasiškai, o naujoji gana greitai, neabejoju, mus nudžiugins puikiais produktais. Reikia viltis, kad tokios grupės kaip „Life‘s Edge“ atsikurs ar reinkarnuosis. „Shadowdances“, „Ruination“, laikę save kone dievais, nugrimzdo į užmarštį, nors roko enciklopedininkams jie kartais vis dar įdomūs, juolab kad soundcloud'e galima rasti 2014 m. Šešėlių šokių įrašą, panašų į Anathema

b.d. (tai nebūtinai reiškia bus daugiau; think again)

DOOM!!!

Komentarai