Pradžia / Radikaliai
 

Mokantis plaukti. Šimtas neužbaigtų interliudijų. 11 Interliudija. Pašaliniams įeiti draudžiama

Nieko nėra liūdnesnio už dulkes, gulančias ant gyvo veido, už užrakintą kambarį ir paslėptus raktus. Ko reikia ieškoti – savęs ar raktų. Ką reikia išlaisvinti – save ar duris?

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2015 m. Kovo 25 d., 12:47
Skaityta: 36 k.
Mokantis plaukti. Šimtas neužbaigtų interliudijų. 11 Interliudija. Pašaliniams įeiti draudžiama

Dravenis blaškėsi kambaryje. Kažkoks išprotėjęs picų išvežiotojas žiauriai beldė į duris.

– Aš pamečiau raktus! Negaliu atidaryti! – šaukė Dravenis.

– Labas rytas... – už durų atsiliepė pažįstamas balsas, - beje, kodėl saulė teka iš Rytų, o mes vis žiūrim į Vakarus? Ar žmogus yra saulėtekio, ar saulėlydžio vaikas? Juk abu vienodai romantiškai gražūs?

– Guru Guru, čia tu?

– Atvežiau picą ir natą - G(u). Kažkas tave užrakino iš išorės ir duryse paliko raktus, – paaiškino Guru Guru ir atrakinęs duris įžengė į kambarį. Gaudyk raktus!

– Atsibudau užrakintas... Gerai, jei būčiau saulėlydžio ar saulėtekio vaikas... Mane pribaigė rutina... Gyvenu, kaip robotas.... Paguodžia tik meditacija, muzika ir kūryba...

– Ar diezas geriau nei bemolis, o kas būtų, jei gyvenime nebūtų bekarų?

– Tu muzikos teoriją žinai, todėl kalbėsiu metaforiškai: ir pasikėlusį ir nuolankų IŠTIESINA gyvenimas, nes gyvenimas – tai bekaras, jei nebūtų bekarų - nebūtų gyvenimo...
– Vadinasi, gyvenimas-bekaras atstato viską į nyderlandišką lygumą, kur nėra nei tibetietiškų kalnų ekstazės, nei stalkeriško velvetinio požemio? Gyvenimas-bekaras – tai gyvenimas šliaužiant?

– Panašu, kad taip...

– Gyvenimas it šliaužianti vijoklė? – tariamai stebėjosi Guru Guru.

– Dabar tu profesorius! O gal jau ne? – pyktelėjo Dravenis.

– Dabar aš miegu...

– Ir išvežioji picas? – ironizavo Dravenis

– Aš, ne aš... Aš Guru Guru, profesorius, picų kurjeris, kas nori... Proto miegas gimdo demonus, juos profesorius tyrinėja, tada trina. Kai jis trina demonus, jie trinasi iš visuotinės archetipų duomenų bazės... Sunkus, nedėkingas (ne)darbas... Žymiai lengviau gabenti picas...

– Kodėl profesorius nepadėkoja Dievui?

– Profesorius dėkoja Dievui ir su Jo palaiminimu naikina stereotipus ir proto demonus. Juos trina. Modifikuoti demonų negalima, tuo užsiima Galimybių ministerija. Profesorius įsitikinęs, kad tikimybė gyvenime visada artėja prie nulio, tuštumos, todėl viską reikia naikinti, kol liks tik tai, kas tikra. Visi liksim nuogi. Tai bus Paskutinis Teismas, Tiesos Diena.

– Ar dabar profesorius nuogas? O gal dėvi belgišką kostiumą? – neatlyžo Dravenis.

– Profesorius visada apsirengęs iš kaukių susiūtu briuselietišku kostiumu. 

– Kas pasiuvo profesoriui kostiumą?

– Kostiumą profesorius rado sename knygynėlyje viename Europos miestų, pasivadinusiame „Archetipas“ (žinovai supras, apie ką aš čia). Iš karto krito į akį, toks demokratiškas, bet modernus, margas, ne kaip genys, bet vis tiek gerai. Tai iš karto pirko už 9,99. 

– Dievas sunkiausius išbandymus siunčia stipriausiems, – atsiduso Dravenis.

– ! – nudžiugo Guru Guru.

 

Užrakintas kambarys, atviras laikas, pica, smuiko raktas

Komentarai