Pradžia / Radikaliai
 

Žmonės

Žmonės, kurie išgyvena katastrofas, automobilių avarijas, nuskendusius laivus, artimųjų mirtį, ligas, nepataisomas klaidas... Ar visi tie žmonės tampa atsparesni? Atsargesni? Ramiau priimantys gyvenima, kuris kapsi po lašelį?

Evelina Kvartūnaitė
2015 m. Sausio 27 d., 00:57
Skaityta: 66 k.
Žmonės. Evelinos Kvartūnaitės nuotr.
Žmonės. Evelinos Kvartūnaitės nuotr.

Žmonės, kurie išgyvena katastrofas, nulūžusius nagus, pamestus raktus, nuplyšusius užrašų knygelių puslapius, visus vėlavimus į lėktuvus, traukinius, pamirštus gimtadienius, subyrėjusius santykius ar tik kaklo vėrinius. Ir kur aš nubrėžiu tą ramų „tik“? Kada baigiasi tragedija ir prasideda farsas? Kur tas seismografas sielos sukrėtimams matuoti?

Tada klausau... Klausau, kaip pučia vėjas. Tada džiaugiuosi, kad po dvylikos metų gyvenimo lietuje pagaliau turiu vėjui bei vandeniui atsparią striukę. Kodėl reikia kartais tiek daug laiko tokiems paprastiems sprendimams ir ką jie galiausiai reiškia. Klausau, ką sako žmonės aplink mane. Pranyksta karas, sudužę lėktuvai, sutrupėję gyvenimai. Lieka paprastos godos apie laikinumą, gėles, neatiduotas dovanas ir dar nepažiūrėtus filmus. Lieka paprastos sielos ir sielomaina, nes žmonės baisumus padeda į kitą lentynėlę. Nes žmonės yra sukurti paprastesniems dalykams. Visa kita priklauso nuo konteksto.

Žmonės, kurie išlieja kavą, kurie galvoja apie juokingiausius dalykus prieš pat padėdami taškus ant kitų gyvenimų ar istorijos. Visi tie žmonės, kurie palieka pėdsakus, kurie palieka raktus nuo durų, kad grįžtum, ar kad išeitum; visi tie, kurie palieka, kurie išeina, ir tie, kurie grįžta... Viskas tik tam, kad rastum save. Vienaip ar kitaip tarp laiko ir erdvės, nes išties telieka žmonės, kurie laiko tave už rankos, kurie laiko tave. Žmonės, kuriuos per dažnai pamirštam, kad ne tik tu.

Komentarai
  • Algirdas
    2015 m. Sausio 27 d., 13:25
    ...žmonės, kurie čia esam, čia jau nebe...