Pradžia / Radikaliai
 

Išskirtinis interviu su išskirtiniu žmogumi Michael Nine (MK9 aka „Death Squad“): „Atvirai sakant, nemanau, kad smurtas kada nors baigsis, ir dėl to man labai liūdna“

"Avalanche" organizacija grįžta su antruoju ekstremalios elektroninės muzikos rudeniniu meniu.

Mindaugas Peleckis
2014 m. Rugsėjo 03 d., 23:23
Skaityta: 237 k.
Išskirtinis interviu su išskirtiniu žmogumi Michael Nine (MK9 aka „Death Squad“): „Atvirai sakant, nemanau, kad smurtas kada nors baigsis, ir dėl to man labai liūdna“

Spalio 4 d., šeštadienį, pristatoma antroji industrial ambient muzikos festivalio dalis – OCT-HERNIA Vol. 2. Avalanche stengiasi laikytis aukščiausių veiklos standartų, nuolat bendradarbiauja su garsiomis muzikos leidyklomis, todėl festivalyje gros pagrindiniai operatoriai iš Vokietijos – Tesco Organisation, Danijos – Posh Isolation. OCT-HERNIA Vol. 2 taip pat yra ir viena iš stotelių, skirtų MK9 (aka Death Squad, http://www.mk9.org) turui po Vakarų pasaulį, 2014 metams.

Koncentruotas ir išgrynintas renginys (https://www.facebook.com/events/685055494919245/?fref=ts) stengiasi laikytis savo linijos (pirmoji jo dalis vyko 2013 m. rugsėjo 5 d. – http://radikaliai.lt/radikaliai/1722-industrial-ambient-festivalis-oct-hernia-vol-1 bei pažadų, todėl nebijodamas pristato šiuos unikalius projektus:

KE/HIL (Tesco Organisation / Vokietija) 
http://bit.ly/1pKkD0Z

Elitinis duetas, ir tik 2010 m. užgimęs naujas jų sumanymas jau spėjo įsiminti šalia kitų, jų gamintų industrial perlų – Genocide Organ, Anenzephalia. Brigant Moloch ir Wilhelm Herich perteikia savo konceptualų požiūrį į juos supančią tamsią gyvenimo realybę. Muzikine prasme Ke/Hil niekur nepabėga nuo savo stiliaus, kuris varijuoja tarp analoginio old school industrial ir power electronics. Unikalios video projekcijos sustiprina iki maksimumo šį garso košmarą. Vokiška analoginio garso precizika koncerte išsiskleis visu gražumu.

DEATH SQUAD (Spastik Soniks / JAV)
http://bit.ly/1kUaVc5

Jau 20 metų kuriantis noise muzikos atlikėjas iš San Francisko. Michael Nine ir jo projektas MK9 šiais metais surengė turą po pasaulį (nuo JAV iki Škotijos, Anglijos, Suomijos, Lenkijos, Čekijos, Vokietijos, Prancūzijos, Serbijos) tačiau Vilnius bus išskirtinis tuo, jog atlikėjas šiam ypatingam vizitui prikels savo numarintą projektą Death Squad. 2012 metais viena lietuviška leidykla perleido net 13 šio projekto albumų. Visą tai bus galima išgirsti gyvai dar kartą. Death Squad pasirodymai nuolatos pasižymėjo kontroversija ir konfrontacija. Michael Nine visuomet provokavo žmogaus emocijas, todėl lieka visiška paslaptimi, ką atlikėjas surengs šio koncerto metu.

VANITY PRODUCTIONS (Posh Isolation / Danija)
http://bit.ly/1qpemnz

Tai vienas iš solo projektų, už kurio vairo stovi Christian Stadsgaard. Šis atlikėjas buvo vienas iš tų pagrindinių aktyvių vienetų paskutinius 15 metų Kopenhagos noise scenoje, kurioje dominavo kaip muzikantas, renginių organizatorius ir leidyklos vadovas. Paskutinius 5-ius metus Christian Stadsgaard didžiausią dėmėsį skyrė savo leidyklai Posh Isolation bei kitam industrial duetui Damien Dubrovnik. Šiuo metu atlikėjas sugrįžta su savo solo projektu ir nauju muzikiniu amplua, kuriame kontrolę ima virpantys trikdžių garsai, sunkūs drone pasažai ir nerimą kelianti atmosfera.

HASSOKK (Phage Tapes / Lietuva)
http://bit.ly/1vgp7gt

Dar viena gyva retenybė festivalio scenoje. Mykolas ir Body Cargo su žaliu džiunglių pragaru neturi analogų nei Lietuvos, nei pasaulio industrial scenoje. Tuo metu kitas jo projektas Hassokk orientuotas į pilką ir dvokiančią urban bedugnę. Tiek industrial, tiek post-mortem koncentratas ir yra tas pagrindinis Hassokk arkliukas, kuriuo ir nuodijami ypatingomis progomis susirinkę klausytojai.

VELEMARA (Lietuva)
http://bit.ly/1sU4fNU

Pirmame festivalyje stipriai debiutavęs atlikėjas sugrįžta į OCT-HERNIA Vol. 2 su nauja programa ir nauja jėga. Šį kartą black industrial adeptas pristatys savo garso medžiagą, skirtą Diatlovo perėjos mistiškajam incidentui. Tikėtina, kad jūs išgirsite būsimąjį albumą.

Renginio metu veiks merchandise prekyba su atlikėjų įrašais bei atributika. 

Pertraukų metu įtampą nuims DJ setai.

///

Kultūros baras Kablys, Kauno g. 5, Vilnius, LT.
Renginio pradžia - 19.00.
Bilieto kaina - 40 lt.

Prieš renginį radikaliai.lt pakalbino Michael Nine – unikalų žmogų.

Interviu Nr. 1. 2004 m. – prieš pirmąjį apsilankymą Lietuvoje

Savo biografijoje Michael Nine nurodo (http://mk9.org/unknown/bioinfo/), kad naujausias jo projektas MK9 pradėtas 2001 m. antroje pusėje po to, kai nustojo egzistuoti „Death Squad“.

„MK9 inicijuoja naują psichologinio veikimo lygmenį – per vaizdo projekcijas, garso konstrukcijas ir performansą MK9 toliau tyrinėja žmogaus ir socialinės psyche aspektus“, – sakoma tinklalapyje.

1992 m. Michael Nine įkūrė įrašų firmą Spastik Kommunikations, leidusią „Death Squad“ ir kitų projektų darbus. Vėliau atsirado nauja firma – Neural Operations.

Kadaise, 2004 m., Michael Nine pasakojo apie save (dienraštyje „Respublika“). Tuomet jis šokiravo apie šimtą vilniečių, susirinkusių sostinės klube „Intro“. Power electronics projekto MK9 pasirodymas Vilniuje tuomet truko lygiai 19 minučių ir 30 sekundžių.

Pasirodymo metu Michael Nine aiškiai pareiškė savo poziciją – amerikiečių kariai Irake yra žudikai. Susirinkusiems į koncertą melomanams buvo pademonstruotas beveik 20 minučių filmas, kuriame rodyta, kaip amerikiečiai naktį iš malūnsparnio su specialia aparatūra šaudo civilius irakiečius (apie „WikiLeaks“ pasaulis dar nežinojo), vėliau, kaip cinkuotuose karstuose JAV kariai parvežami namo. Vidury pasirodymo Michael Nine bėgiojo tarp žiūrovų ir stengėsi kiekvienam iš jų išrėkti į veidą: „Štai kokia supista demokratija, pažiūrėkite! Jūs būsite kitos jos aukos!“

MK9 – vienas Michael Nine projektų, pradėtas kurti 2001-aisiais. Jis tyrinėja ir atskleidžia žmogaus emocijas ekstremalioje būsenoje. Nuo 1990 m. menininkas pavadinimais „Trucido“, „Death Squad“, „Unit MK9“, „Off World Kick Death Squad“ ir MK9 yra išleidęs per 50 garso ir vaizdo įrašų. Nuo 1995 m. Michael Nine pradėjo keliauti po pasaulį ir per kelerius metus surengė apie 300 koncertų. Lietuvoje jis lankėsi 2004 (balandžio 22 d. klube „Intro“), 2005 (klube „Vault“ gruodžio 3 d.) ir 2010 (festivalyje „Icetodiron 2010“ gruodžio 11 d. klube „Moulin Rouge“) metais.

Prieš ekstremalųjį perfomansą Vilniuje 2004 m. Michael Nine atsakė į klausimus.

Kas Jus atvedė į Lietuvą?

Prieš tai koncertavau Slovėnijoje. Labai draugiški žmonės ten gyvena, itin šilti. Todėl pagalvojau, kad reikėtų aplankyti ir kitas Rytų Europos šalis, taip pat nusprendžiau užsukti į Lietuvą, Latviją (Latvijoje koncertas neįvyko). Tiesa, koncertas Kaune buvo atšauktas - nesusikalbėjome su organizatoriais, paskutinę dieną jie apsigalvojo, išsigandę, kad mano pasirodymas bus itin ekstremalus.

Kuo ekstremalūs jūsų pasirodymai? Atrodote kaip paprastas žmogus.

Mikrofonu trankau sau per galvą, kartais scenoje susipjaustau venas. O po vieno pasirodymo Amerikoje 1999-aisiais, kurio metu žiūrovui į smilkinį įrėmiau pistoletą (tiesa, be kulkų - negalėčiau sužeisti žmogaus), buvau uždraustas. Po to išleidau albumą „Fucked in the USA“ („Išdulkintas Amerikoje“). Manyje labai daug skausmo. Neseniai nusižudė mano geriausias draugas. Ir apskritai JAV labai daug nevilties.

Ar Nine – tikroji Jūsų pavardė?

Ne. Tikroji mano pavardė – Michael Contreras. Tėvas – meksikietis, motina – švedė. Ateityje svajoju persikelti gyventi į Prahą, nes nebegaliu gyventi toje sušiktoje Amerikoje.

Kodėl?

Žmonės ten visko nuolat bijo. Nepažįstu nė vieno žmogaus, kuris balsavo už Džordžą Bušą, bent jau mano aplinka jo nekenčia. Turiu savo nuomonę apie invaziją į Iraką ir kitus JAV karinius veiksmus, ji nesutampa su oficialia šalies politika.

Kaip apibūdintumėte savo kuriamą garsyną? Ar tai muzika, ar triukšmas, protesto forma?

Tai „post-sound“ – kūrinys iš visų įmanomų garsų. Nemėgstu apibūdinimo „power electronics“. Mano muzika kiekvienam turėtų atverti akis. Tačiau kiekvienas turėtų tai padaryti individualiai. Stilius, kurį groju, nors ir turi daugybę sekėjų pasaulyje, iki šiol tebėra „underground“ judėjimo, t.y. kultūrinio pogrindžio, dalis. Mano grojama muzika, priešingai nei daugelis mano, propaguoja gėrį, o ne destrukciją. Pseudonimo „Death Squad“ („Mirties būrys“) mintis paprasta: visame pasaulyje egzistuoja ne tik „McDonalds“ tinklas, bet ir didžiulis žudikų būrių voratinklis.

Jums 35. Ką esate studijavęs, ką dirbate, kaip leidžiate laisvalaikį? Ar turite šeimą?

Studijavau vaizduojamuosius menus, fotografiją. Apie 20 metų rašau poeziją, bet bent jau kol kas neketinu jos leisti. Mano darbas - koreguoti fotografijas, mokyti dizainerius dirbti su jomis. Šeimos neturiu. Jei užsimanyčiau turėti, įsivaikinčiau ką nors iš vaikų namų.

Interviu Nr. 2. Prieš naują apsilankymą Lietuvoje, neseniai pasirodžius istoriniam leidiniui – vienos lietuviškos leidyklos perleistiems net 13 Michael Nine albumų (tai sudaro net 14 CD).

Perleisti „Death Squad“ / „Trucido“ klasikiniai įrašai – raritetai virto CD, išleistais 150 egz. tiražu su storomis knygutėmis, numeruotais ranka.

death squad / trucido - split 1994

death squad - Messiah 1994

death squad - Shoko Messiah 1995

death squad - Acoustic Isolation 1995

death squad - Porcelain Fuck Machine  1995

death squad - Radium 1995

death squad - Stammheim 1995

death squad - Death Boxed 1996

death squad - Death Textures 1996

death squad - Hypocenter 1996

death squad - Sarin 1996

death squad - VX 1996

trucido - Salvation 1996

death squad - Fuck You (2 cds + booklet) 1997

Naujausi Michael Nine albumai – tai MK9 leidiniai CD „Nothingness Exist“ (2012) ir trijų mini CDr albumas su 72 puslapių bukletu "Anhedonic Ideations" (2014). Pastarajame įrašinėti garsai iš kiekvienos pirmosios 2014 m. pusės dienos. Konceptualiame albume – apie 180 ištraukų, kurias dėl disko apimties teko sutalpinti į 26 kūrinius. Du iš trijų CDr'ų – juodame voke, kurį norint atidaryti, reikia sunaikinti stygą ir sagą, kurios gaubia voką. Taip pat 2014 m. Michael Nine išleido 2004 m. įrašą "Placebo Object 6", kuriame nėra elektroninių garsų, daugiausia – spoken word

Sveiki, Michael, darsyk, po maždaug dešimtmečio. Yra gerų naujienų – 14 CD leidinys ir Jūsų artėjantis apsilankymas. Kaip jaučiatės?

Labai apsidžiaugiau, kai mano kasetes buvo nuspręsta leisti CD formatu. Su leidėju susitikome per pirmąjį koncertą Lietuvoje 2004 m., anksčiau jau buvome matęsi festivalyje „Cosumer Electronics“ Berlyne.

Nemažai laiko praėjo, kol atsiunčiau visą medžiagą – kasetes reikėjo skaitmenizuoti, tai gana ilgas ir sudėtingas procesas. Maniau, kad tai beprotiška idėja, tačiau galutiniu produktu esu labai patenkintas. Prisidėjau prie jo maketavimo, dizaino kūrimo.

Netrukus grosite Vilniuje. Ką išgirs lietuvių klausytojai?

Vilniuje esu jau grojęs tris kartus. 2012-aisiais apsilankiau Lietuvoje, kad pasimėgaučiau jos sostine. Man čia patinka.

Kas pasikeitė nuo to laiko, kai sukūrėte pirmąjį savo muzikinį projektą?

Pirmieji mano įrašai buvo padaryti 1990 m. su Dan Kandell, o projektas vadinosi „Off World Kick Death Squad“. Mes grojome draugų gimtadienio vakarėlyje ir įrašėme šiek tiek savo muzikos. Tuo pat metu gimė ir „Trucido“, kuris buvo trumpalaikis projektas, nes nusprendžiau, kad jo pavadinimas pernelyg niūrus (lotyniškai trucido reiškia žudymą, luošinimą). Pajutau, kad noriu daugiau nei gali reprezentuoti šis žodis.

Tada kitą projektą pavadinau „Death Squad“. Eilutė „Off World Kick Death Squad“ paimta iš filmo „Blade Runner“, o aš esu didžiulis šio filmo, kaip ir Philipo K. Dicko, pagal kurio knygą jis sukurtas, gerbėjas. Jei tiksliau, šiame filme sakoma: „Off World Kick Murder Squad“. Matyt, nenugirdau dialogo tiksliai, tačiau gavosi neblogai.

Nuo tų laikų labai pasikeitė technologijos. Beveik visa „Death Squad“ muzika įrašyta realiuoju laiku beveik be jokio montažo. Naudojausi paprasčiausia įranga: mikrofonus atstojo ausinės, nepanaudota neliko ir mano stereogrotuvo sistema ir juostų ritės. Kiekvienąsyk, kai įrašinėdavau, visąlaik viskas būdavo atliekama skirtingai, ir jau nebebus niekada tai pakartota. Namuose įsikūręs studiją, tol kūriau muziką, kol medžiagos užteko pilnai kasetei.

Dar kas pasikeitė per tiek metų, tai mano energija, vidinė frustracija, priešiškumas. Dabar matau, kad tomis dienomis buvau labai piktas, tartum kitas žmogus. Viskas pasikeitė 1999 m. Čikagoje, kai ligoninėje patekau į komą. Nuo to laiko mano pyktis nuslopo, tarsi katinui būtų apkarpyti nagai. Dabar suvokiu, kad visas tas pyktis transformavosi į kantrybę, pozityvesnę kuriamąją energiją.

Šiuo metu dirbu prie vieno filmo, kurį montuoju po daugybės metų. Tai bus pilno metro filmas. Jis ilgai gyveno mano kompiuterio atmintyje ir yra paremtas „Death Squad“ pasirodymu 1999 m., pavadintu „Enacted Hostage Sequence“. Filmas sukurtas 2001 m., tačiau galbūt vis dar įdomus.

Taip pat dirbu prie kelių kolaboracijų, kurias sukurti vis vėluoju. Turbūt prireiks dar vieno ar dviejų albumų, kad galėčiau sukaupti energiją ir įkvėpimą šioms kolaboracijoms.

Praėjus dešimtmečiui po mūsų pokalbio, pasaulyje reikalai negerėja. Kaip manote, kurlink einame? Kokia mūsų ateitis? Ar jau atkeliavo supista apokalipsė?

Viskas labai greitai progresuoja negatyvios pabaigos link. Aš taip pat tikiu, kad viskas vyksta dar greičiau nei anksčiau. Kartais gali pasirodyti, kad pasaulyje viskas blogėja. Vis dėlto visąlaik vyko tai, kas vyksta dabar, tiesiog buvo mažiau komunikacijos, be to, kai kurios šalys stengiasi blokuoti priėjimą prie informacijos.

Tai, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose, man yra visiškai nepriimtina ir neatleistina. Tačiau sunku sustabdyti godumo ir galios mašiną, kokia ji būtų. Todėl vienas dalykų, kurį darau keliaudamas, yra pokalbiai su žmonėmis, apsikeitimas informacija įvairiuose pasaulio kampeliuose. Tada galime pasijusti nors truputį mažiau vieniši. Mes visi susiję ir turime panašius išgyvenimus ir jausmus. Dalijimasis idėjomis – galingiausias įrankis. Atvirai sakant, nemanau, kad smurtas kada nors baigsis, ir dėl to man labai liūdna.

Rašote poeziją. Gal ketinate išleisti eilių knygą?

Rašau nuo paauglystės, taigi apie 30 metų. Kai kas panaudojama „Death Squad“ kūryboje.

Kai „Death Squad“ projektas merdėjo (2000–2001 m.), pradėjau kurti 4 x 6 colių dydžio kortas su fotografijomis, kuriose buvo išreikštos atsitiktinės mintys. Tuomet dirbau fotolaboratorijoje, todėl tokias kortas galėjau gaminti be didelių vargų. Siuntinėju jas laiškuose, kartais miestuose palieku atsitiktinėse vietose.

2010 m. išleista kompiliacijos pirmoji dalis „MK9 / Michael Nine – Discography and Video, 2001–2006“ yra su vaizdų galerija, kurioje yra visos mano minėtos kortos.

Savo muziką vadinate post-sound. Kas tai?

Šį terminą labai seniai pasiskolinau iš artimo draugo Russ Kent, grojusio įvairiose grupėse ir turinčio savo radijo laidą stotyje KPFA Berklyje, Kalifornijoje, kuri vadinasi „The No Other Radio Network“. Kartą mes su juo kalbėjomės apie noise, ir jis man paminėjo šį terminą.

Pritaikiau šią frazę sau. Ji netgi nereiškia to, kas atsiranda po garso. Iš pradžių maniau, kad post-sound  yra tai, kas atsiranda po garso, tačiau tai iš tikrųjų priklauso nuo kiekvieno žmogaus lūkesčių. Man nepatiko generalizuotos frazės, kuriomis žmonės mėgsta apibūdinti garso žanrą, kaip antai noise. Todėl reikėjo kito termino.

Dabar vėl keisčiau šį terminą, atnaujinčiau jį ir vadinčiau savo muziką tiesiog Sound arba Audio, iš kurių išplauktų Audio (Sound) Presentation arba Audio (Sound) Performance.

Ar tebeatliekate performansus?

„Death Squad“ nustojo egzistuoti apie 2001 m., tuomet prasidėjo MK9 era. Europoje ir Jungtinėje Karalystėje 2002 m. turavau kaip Michael Nine su Randy Yau ir Scott Arford. Naudojausi tuo pavadinimu tik tam, kad jis surištų mane su kitais dviem žmonėmis. Supratau, kad lengviau būtų, jei visi grotume savo pavardėmis, o ne kaip MK9.

Tuomet 2004, 2005, 2010 ir 2012 m. Europoje vyko MK9 turai. 2014 m. rugsėjo 18 – spalio 22 d. turai vyks JAV ir Europoje.

Kas Jus labiausiai įkvepia? Kokios muzikos klausotės?

Ilgą laiką energijos suteikdavo ir įkvėpdavo įvairūs konfliktai, susiję su manimi. Iš pradžių tai tebuvo gryna terapija, padedanti muzikos dėka nuimti didžiulį spaudimą ir neigiamas emocijas, kurias jaučiau. Garsas galėdavo apimti mano mintis ir smegenis ir nunešti jas į aukštesnius ramybės lygmenis, tai buvo tartum meditacija. Vėlyvesnė „Death Squad“ kūryba yra būtent tokios saviterapijos produktas.

MK9 tęsė šią tradiciją, tačiau pagilino ją, nes ėmiau domėtis ne tik identitetu, vidiniu konfliktu, bet ir pasaulio įvykiais.

Per pastaruosiuos kelerius metus daugiausiai klausau atmosferinių ir drone garsų. Tampa vis sunkiau klausytis sunkesio noise, nes jis sukelia daug streso. Klausausi eksperimentinės muzikos pionierių, kuriais visada domėjausi. Visada stengiuosi atsekti viso dabartinio garsyno šaknis. Taip pat klausau daug džiazo, eksperimentinės ir klasikinės muzikos.

Kokia Jūsų muzikos pagrindinė žinia?

Sunku prie savo projektų ar savęs pridėti kokią nors vieną žinią. Vis dėlto viena pagrindinių, besitęsiančių temų yra ekstremali žmogiškojo konflikto prigimtis, tai, kaip mes kaip rūšis sugebame pasišvęsti nesibaigiančiam smurtui vienas prieš kitą. Milžiniška apatija, godumas ir nesutarimai, atrodo, niekada nesibaigs. Tai nuolat matau ir jaučiu aplink save. Žmonės nenori suprasti, jie yra egoistai, savanaudžiai.

Kadangi esu iš šalies, kuri nuolat kariauja ar bent eksportuoja karą, sunku patikėti, kad esu jos dalis ar netgi kad esu žmogus iš šios planetos.  

„Death Squad“ esminis konceptas buvo panaudoti smurto idėjas ir mechanizmus prieš pačią smurto sistemą. „Death Squad“ buvo labai nihilistiškas projektas, o MK9 – labiau kūrybiškas, įnešantis daugiau aiškumo, paimantis daugiau asmeninės patirties ir perteikiantis ją kitiems. 

Komentarai