Pradžia / Radikaliai
 

Recenzija. „Meressin“ – „Tik Kars Īr Teisībi“ (HidraArt Productions, 2014): lietuviai turi dainuoti lietuviškai, žemaičiai – žemaitiškai

„Meressin“ albumas – tai, švelniai tariant, neeilinis įvykis lietuviškos ir žemaitiškos muzikos gurmanams. Todėl „Tik Kars Īr Teisībi“ (angl. „Only the war is the truth“, į lietuvių kalbą, tikiuosi, versti nereikia) labai pradžiugino vien pačiu pasirodymo faktu. Muzika, žodžiai, apipavidalinimas – itin kokybiški, tai - juodmetalis, karo metalas (war metal), vikingų metalas (viking metal), vadinkit kaip norit, o svarbiausia man tai, jog albumas prasmingas, primenantis prieš 600 metų įvykusį niekšingą kryžiuočių antpuolį, kurio metu buvo palaužtas paskutinis Europos pagonių bastionas – Žemaitėjė.

Mindaugas Peleckis
2014 m. Liepos 20 d., 15:18
Skaityta: 312 k.
„Meressin“ - Luokė Pieda
„Meressin“ – „Tik Kars Īr Teisībi“

Įdomu tai, kad „Meressin“ šįkart tėra vienas žmogus, grupės įkūrėjas Žydrūnas „Hidra“ Augulis, įrašęs visas vokalo, gitaros, bosinės gitaros partijas, užsiėmęs ir programavimu, spec. efektais, viršeliu, fotografijomis, dizainu, piešiniais, įrašinėjimu, miksavimu ir masteringu. Dailaus digipack pakuotėje – ne tik krauju aplietas Žemaitijos herbas su meška, bet ir Ž. Augulio paaiškinimas, kad šis albumas kurtas kelerius metus po to, kai grupę paliko jos nariai. „Kartais ir vienas lauke gali būti karys“, - sako Ž. Augulis.

Profesionalumas, kuriuo pasižymi šis muzikantas ir dailininkas, primena 1983-2004 m. egzistavusios juodmetalio (black metal) ir vikingų metalo pradininkės švedų grupės „Bathory“ kūrybą (jos įkūrėjas ir vienintelis narys Thomas „Ace“ Börje Forsbergas, labiau žinomas kaip Quorthon, 1966-2004, taip pat buvo multiinstrumentalistas). Tačiau „Bathory“ stilius nekopijuojamas, „Meressin“ turi savo stiprų skambesį, tikrą, žemaitišką, kurio su niekuo nesumaišysi.

Penktasis ilgagrojis „Meressin“ albumas vos 300 egz. tiražu (taip, Lietuva yra visiška skylė, kurioje darbas nevertinamas, ypač, kai jis susijęs su kultūra) su 13 kūrinių pasirodo po 14 metų nuo 2000 m. albumo „Alkis“. Naujojo albumo dainų ir kompozicijų pavadinimai kalba už save („Kara Tako“ (Intro), „Pasiutpuolkė“, „Luokė Pieda“, „Pruotieviūn Ognės“, „Joudadūšē“, „Mona Paskotėnė Aušra“ (Instrumental), „Šauklīs“, „Sendėiviūn Stabā“ (Instrumental), „Žemaitėjē“, „Po Grobounėis Žėnklo“, „Kas Pašers Mon Biera Žėrga?“, „Akmeninis“, „Krėtosīms“ (Outro).)

Visas „Meressin“ dainas galima klausyti ir atskirai, ir (man taip priimtiniau) kaip vieną konceptualų albumą. Jaučiasi, kad į jį įdėta daug dūšios. Kiekvienas žemaitis ir lietuvis privalo bent kartą išgirsti šį albumą, vertą tik aukščiausio balo.

Šiek tiek grupės istorijos žemaičių kalba iš grupės tinklalapio http://www.meressin.net/ (nuo 2010 m. sausio 2 d. veikia ir feisbuko paskyra - https://www.facebook.com/meressin?fref=ts: „Grope Meressin 1993 m. ikūrė du bruolee - Žydrius "Hidra" Augulis (lead vocal / guitar) i Darius "Žaltys" Augulis (bass guitar / vocal), priš ton gruojėn Hard Rock i Heavy Metal. Pri anū prisijungė Modė Miceika (drums). Diel simpatiju senam Black Metal, bova nusprėsta korti muzika, laikont Black Metal pagrindinė gropės kryptim. Meressin lyrika itakuota mistikas i mitoluogijas. 1994 m. gropė irašė pėrma demo "Satan, Oro Te Reo, Portas Patere". Nors tas darbs vadinams demo, nes ta pėrms gropės irašas, bėndra apimtim uns prilygst pilnam albumou. 1996 m. grupie ivyka muzikontu kaita: Žydrius "Hidra" (lead vocal / guitar), Darius "Žaltys" (bass guitar / vocal), Mindaugas Vizgaudis (guitar) ir Artūras "Debesis" Dargužis (drums) - tuokė sudietim 1996 m. Meressin sukūrė i irašė albuma "The Baphomet's Call". Gropė aktyvee koncertava gyvaa (žymiausias fest's - "Death Comes"), surada nemažaa gerbieju. Gropės vadyba tvarke Sėkla. Meressin muzikas skombesie atsirada nemažaa Thrash, Heavy, Occult metala elemėntu. 1997 m. bova sukorts "Mask" albums. Tas darbs bova onkstesnės Meressin stilistikas i ideologijas tesinys. Esminee puokytee ivyka 1998 m. Grope palėka viens ėš anuos ikūrieju bosists Darius "Žaltys" i gitarists Mindaugas Vizgaudis. Sėkla tep pat palėka Meressin. Keities gropės ideoluogija i stilius. Gropė nikada nevėngė experimėntu muzikuo, dėl kuo kartaas yr prieštaringaa vertinama. Netrokus bruolee Gedas (bass guitar) i Mindė (r. guitar / vocal) Zdanavičiai prisijungė pri Meressin. Tou metu gropės stilius bova apibūdinams kap Pagan/Heavy/Black/Rock'n'roll, trumpiau – Black'n'Roll, lyrika atlėiktama Lietuviu (kartaas Žemaitiu) kalba, atsirada Folk elemėntu. Meressin ideoluogijas kertinis akmuo tapa Pagonybe, katra tor ypatinga reikšme i šindėininie gropės veikluo. 1999 m. irašyts (live) i išleists singls "Pasiutę Šunys", 2000 m. irašuoms pėlns albums "Alkis". 2001 m. vasara sukortas pėrms Meressin video klips "Ašmenys". Taas pačes metaas Meressin palėka visi naree. Lėka tik gropės ikūries Žydrius. 2002 - 2006 bova tomsiausi metaa Meressin istuorijuo. Gropė neoficialee bova išėrusi, bet darbs visgi vyka, nors i lėtaa, i nesklondžee. Meressin kartaas pasiruodydava gyvaa, padedama sesijiniu muzikontu. Bova paruošta medžiaga naujam albumou, bet ana tep i nebova irašyta diel nepastovoma i muzikontu kaituos. Galu galė diel tam tikru priežastiu gropės veikla bova ilgam sustabdyta... 2007 m. Meressin veikla po biski atnaujinama, atlėiktami onkstiesniu albumu remasteree. Albuma "The Baphomet's Call" CD formatu perleida "Inferna Profundus Rec." Nauja medžiaga tep pat ruošama i irašiniejama. 2009 m. pradžiuo gropė visiškaa atnaujinama, sudieti papėldė nauji naree. Žydrius "Hidra" Augulis (vocal /guitar), Valdas Venclova (drums), Endrius Bričkus (guitar), Audrius Magžauskas (bass guitar), Vitalijus "Šovinys" Praspaliauskas (percussion) – tuokė sudietim atgaivėnama gropė Meressin. Paruošama koncertine programa, o gropės sugryžėms ivyka "Kilkim Žaibu X" festivale metu 2009.06.13. Dabartini gropės stiliu gal apibūdinti kap "War Metal", lyrikuo vyraun karėnės temas, senūju dėivu i karžygiu ivaizdis. Vėskas atlėiktama autėntiška Žemaitiu kalba.“

2014 m. grupė sugrojo festivalyje „Kilkim Žaibu“ (Ž. Augulis – vokalas, gitara, Endrius Bričkus - gitara, Vitalijus „Šovinys“ Praspaliauskas – bosinė gitara ir Vainius „Anomaly“ Česnauskas – būgnai).

Šiandien būsiu kiek kategoriškas: lietuviai turi dainuoti lietuviškai, žemaičiai – žemaitiškai. Ir jokių ten eurovizijų, turim savo kultūrą, kuria galime didžiuotis. 

Komentarai