Pradžia / Knygos
 

Lietuviškai prancūziška: SIENA

Jean Paul Sartre, SIENA, Vilnius, Baltos lankos, vertimas - Goda Butkienė, Pranas Bieliauskas, 2009

Mindaugas Peleckis
2010 m. Sausio 18 d., 07:49
Skaityta: 771 k.
Lietuviškai prancūziška: SIENA

Jeano Paulio Sartre’o (1905–1980) „Siena“ („Le mur“, 1939) – viena žymiausių filosofo knygų, sudaryta iš penkių novelių: „Siena“, „Kambarys“, „Herostratas“, „Intymumas“ ir „Viršininko vaikystė“. Knyga dedikuota J. P. Sartre’o žmonos Simone de Beauvoir buvusiai studentei Olgai Kosakiewicz, pradėjusiai bendrauti su garsiąja pora dar 1935 m., kai jai tebuvo aštuoniolika. Ir O. Kosakiewicz savo pirmąjį romaną skyrė S. de Beauvoir. Vėliau Olga ištekėjo už J. P. Sartre’o draugo ir ilgamečio S. de Beauvoir meilužio, žurnalisto Jacqueso Laurent’o Bost’o.

Tipiška French story. Žodžių gylis irgi tipiškas J. P. Sartre’ui. Titulinėje novelėje pasakojama apie Ispanijos pilietinį karą, vykusį 1936–1939 m., po kurio fašistinis generolo Francisco Franco režimas užėmė valdžią šalyje. „Siena“ – ta, prie kurios šaudydavo kalinius. Simboliškai žiūrint, po 70 metų tai galėtų būti ir Berlyno, ir Didžioji kinų, ir kasdienė žodžių siena, kuri mus skiria nuo kitų. „Kai prarandi iliuziją, kad esi nemirtingas, nėra jokio skirtumo, kada mirsi – po kelių valandų ar po kelerių metų“ (p. 23). Vienas apsakymo herojų pabėga nuo fašistų (tiksliau, nacionales) ir pasislepia kapinėse, kur jį netikėtai randa ir sušaudo.

„Kambarys“ primena neišsenkantį Woody Alleno žodžių srautą. Tai – istorija apie moterį, kurios vyras išprotėja. Jai nepavyksta jo išvežti į beprotnamį, tad tenka gyventi beprotnamiu virtusiuose namuose. Sakyčiau, labai lietuviška kasdienė novelė, jei nežinočiau, kas ją parašė. „Statulos skraidė žemai ir atsargiai, jos zyzė“ (p. 60). Argi ne delirium tremens lituanus?

„Herostratas“ – pasakojimas apie mizantropą, kuris nusprendžia nužudyti šešis atsitiktinius žmones (daugiau kulkų savo revolveryje jis neturi). Vėlgi grynai lietuviška istorija. Keista, kad apie šuniukų žudikus sadistus J. P. Sartre’as nieko neparašė.

„Intymumas“ – jaunosios Lulu nuotykiai, kurių metu ji supranta, kad žmonos, draugės ir meilužės vaidmenys – beprasmiai. Lulu lieka su vyru.

„Viršininko vaikystė“ – nelabai sveiko berniuko fantazijos, susijusios su pedofilija ir fašizmu.

Komentarai