Pradžia / Knygos
 

Žurnalas, kviečiantis gyventi garbingai

Balandžio pabaigoje pasirodė naujas Lietuvos istorijos ir kultūros žurnalo „LIETUVOS BAJORAS“ numeris, jau 18-tas.

Eduardas Ignatavičius
2012 m. Gegužės 03 d., 14:39
Skaityta: 660 k.
Žurnalas, kviečiantis gyventi garbingai
„Kas mes? Ką šioje Žemėje privalome atlikti? Kaip pragyventi mums skirtąją laiko atkarpą taip, kad ir protėviams, ir patiems, ir tiems, kurie liks gyventi po mūsų, nebūtų gėda?“ – klausia Redaktoriaus skiltyje Leonas Peleckis-Kaktavičius ir atsako: „Bajorų protėviai paliko mums didelių, gražių, įsimintinų, pamokančių žygdarbių, darbų, istorijų, legendų. Tiems, kurie jų dėka įgijo Bajorystės pripažinimo aktą, tai ne šiaip sau istorijos ar legendos. Tai – į(si)pareigojimas gyventi taip, kad bent jau niekas nepriekaištautų dėl su protėvių praeitimi susijusios šlovės“. 
 
Į žurnalo tradicinės anketos dešimt klausimų atsako Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos (LBKS) maršalka ir ilgametis Panevėžio krašto vadas Egidijus Matulevičius. Jis – Komarų giminės palikuonis, mamos senelis buvo paskutinis Palėvenės dvaro šeimininkas. Dvaro, kurį 1992 m. atgavo ir kuriame vyksta daug bajoriškų renginių. Įdomu, kad pavyko surasti ir ilgai slėptą Bogdano Komaro archyvą. Iš senų dokumentų paaiškėjo, kad Komarų giminė Lietuvoje valdė apie 40 dvarų, giminiavosi su Rostropovičiais, Kerbedžiais, Riomeriais, grafais Mobiliais ir kt. E. Matulevičius pasakoja, jog nesąs išskirtinis, o labiausiai vertina žmogaus sąžinę, stengiasi vadovautis principu: „Būk sąžiningas, garbingas, tiesiog būk teisingas žmogus“. Didžiausias gyvenimo turtas – šeima ir giminė. Šeimos gyvenimo dalimi pastaraisiais metais tapo ir Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga. 
 
Žurnalistės Janinos Bagdonienės straipsnis skirtas Konstantino Bogdano sugrįžimui į Biržus. 2011 m. liepos 1 d. įvykusiame renginyje, skirtame žymiajam skulptoriui, pats profesorius dėl ligos jau negalėjo dalyvauti. Į gimtąjį kraštą sugrįžo savo paskutiniu kūriniu – Vytauto Didžiojo biusto, kurį 2010 m. LBKS dovanojo Griunvaldo (Lenkija) muziejui, kopija.
 
Dr. Bronislovas Vonsavičius Ištakų rubrikoje tyrinėja tarpuvaldžio seimų organizavimą. „Laikas nuo vieno karaliaus ir didžiojo kunigaikščio mirties iki kito išrinkimo ir vainikavimo buvo vadinamas tarpuvaldžiu. Šiuo laikotarpiu bajorija įgydavo ypatingą svarbą. Nors tarpuvaldžiu visi senatoriai rūpindavosi valstybės reikalais ir jos likimu, bet faktiškai visos valstybės reikalai lyg ir atlėgdavo, o kiekvieno pavieto bajorija savarankiškai tvarkydavosi ir spręsdavo savo pavieto reikalus“, - pažymima straipsnyje.
 
Prof. habil. dr. Jurgis Vanagas primena, kad 1812 m. epopėjai sukanka 200 metų. Napoleono kariaunos žygis į Rusiją artimai susijęs su mokslininko tėviške – Kauno priemiesčiu Šančiai. Kas to meto įvykius sieja su Nemunu, kas laukė Napoleono Lietuvoje, ką apie tuos įvykius užfiksavo pasaulio istorikai ir šio teksto autorius, sužinosite perskaitę profesoriaus pasakojimą.
 
Teresės Nijolės Preidienės pasakojimas supažindina su ypatingo likimo asmenybe – prancūziškos kilmės Lietuvoje gyvenančia vienuole Hana Biwil, kurios seneliui grafo titulas buvo suteiktas už ypatingus nuopelnus Napoleono armijai. Jų šeimai teko ir sunki tremtinių dalia. 
 
Specialiai „Lietuvos bajorui“ iš JAV rašanti Violeta Rutkauskienė šįkart bando įminti dar vieną praeities mįslę: „Kur Lietuvos karaliaus karūna?“
 
Dvarų vidaus ir viešam gyvenimui skirta prof. habil. dr. Alfonso Vaišvilos studija. Čia nagrinėjamos tokios temos, kaip senieji dvarai – pirmieji religinės pasaulėžiūros propagavimo Šilutės regione centrai, dvarininkų vedybos ir žmonos kraičio apsaugos sutartys, moterų bajorių teisinė padėtis ir santykiai šeimose, skubus vaikų krikštijimas, daugiavardžiai vaikai ir kt.
 
Ką apie kilmingas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajores pasakoja jų vardynas, žurnalo skaitytojai sužinos iš dr. Jūratės Čirūnaitės straipsnio.
 
Doc. dr. Ritos Trimonienės straipsnyje bandoma išsiaiškinti, kaip Šiaulių valsčius buvo valdomas XV-XVI a. 
 
Gabrielės Jasiūnienės studija skirta Žemaitijos bajorijos elito heraldikai. Atskiras dėmesys Gorskiams ir Nagurskiams, jungtinių herbų atsiradimui kilmingųjų heraldikoje.
 
Įdomūs literatūrai ir menui skirtieji puslapiai. Giedrės Bulotaitės naujų eilėraščių ciklas pavadintas „Tirpstantis laikas“. „Niekada nežinai, kiek gi laiko iš tikro“, - sako poetė. Daivos Molytės-Lukauskienės apsakymo „Iš byrančių istorijų“ herojė – bajorų palikuonė. Paliečiami šeimos garbės, dorovės klausimai, čia nemažai skaudžių išgyvenimų ir prisiminimų. Gulbės herbo bajorė Silvija Peleckienė – žinoma novelečių rašytoja, kelių knygų autorė. Naujose šio subtilaus žanro kūriniuose – daug poezijos, prasmės, išminties. „Literatūros ir meno“ puslapiai iliustruoti talentingo dailininko Giedriaus Kazimierėno drobe „Mindaugo karūnavimas, Lietuvos krikštas“, šalia reprodukcijos – ir kūrinio autoriaus mintys apie šį Lietuvai svarbų įvykį.
 
Ataskaita apie projekto „Laisvės kaina“ įvykdymą – Jono Rėkučio straipsnyje. Lietuvos istorijos ir pilietiškumo ugdymo projekto iniciatorius – Rudnica herbo bajoras Žilvinas Radavičius.
 
„Giminės medis“ – projektas, kuriame aktyviai dalyvauja Kauno krašto bajorų draugija. Daugiau kaip dešimt metų Kauno tautinės kultūros centre vykdomas mokinių kūrybinių darbų projektas-konkursas skatina atviriau pabendrauti su tėvais, seneliais, proseneliais, atgaivina ir sutvirtina ryšius tarp šeimų ir giminaičių. Atsiranda puiki proga paieškoti savo giminės šaknų. Apie tai pasakoja bajorės Snieguolė Jurskytė ir Ieva Kaušinienė.
 
Tęsiama 1919-1939 metų Lietuvos dvarų ir dvarelių sąrašo publikacija.
 
2011 metų LBKS įvykių kroniką parengė Audronė Musteikienė. Šį kartą joje akcentuojama Vytauto Didžiojo biusto kelionė per Lietuvą, iš viso užfiksuota net penkiolika sustojimų. Deja, baigiantis tam projektui, sužinojome apie biusto autoriaus – skulptoriaus profesoriaus, LBKS Garbės bajoro, ilgamečio žurnalo „Lietuvos bajoras“ redakcijos kolegijos nario Konstantino Bogdano mirtį.
 
Žurnalo viršeliuose panaudotos Giedriaus Kazimierėno sukurtos drobės. Pirmajame  – „Algirdo pergalė prie Mėlynųjų vandenų“, ketvirtajame – „Barboros Radvilaitės laidotuvės“ (iš ciklo „Juodieji gobelenai“). Kaip visada, leidinys gausiai iliustruotas, pasižymi aukšta poligrafine kultūra.
Komentarai