Pradžia / Knygos
 

Recenzija Mindaugo Peleckio monografijai "Naujieji religiniai judėjimai Lietuvoje: tarp tradicijos ir kosminių religijų" (2022): "Žmogus visą gyvenimą turi būti geru pavyzdžiu kitiems"

Monografija prasideda nuo padėkos žmonėms, suteikusiems informacijos apie NRJ (naujieji religiniai judėjimai), Mokytojams, Tėvams, ir aš pradėsiu nuo padėkos Autoriui už daugybę metų rinktą medžiagą, už asmeninius susitikimus su NRJ atstovais ir savo paties tam tikro kelionės etapo įspūdžius.

Stefanija Liutkienė
2022 m. Spalio 05 d., 10:06
Skaityta: 81 k.
Recenzija Mindaugo Peleckio monografijai "Naujieji religiniai judėjimai Lietuvoje: tarp tradicijos ir kosminių religijų" (2022): "Žmogus visą gyvenimą turi būti geru pavyzdžiu kitiems"

Lietuvoje iki šiol beveik nebuvo tyrimų apie NRJ, tad Autoriui teko nelengvas uždavinys - aprašoma per 100 skirtingų krypčių NRJ, sąjūdžių, mokymų.

Mūsų valstybė pripažįsta tik 9 religines bendrijas, o registruoti NRJ užtenka 15 narių.

Einančiam ieškojimų ir dvejonių keliu tvirčiausia atrama galėtų būti Dalai Lamos 14-ojo žodžiai: "Kam jums tai, kas svetima, jei turite savo?"

Ši knyga - tikras vadovas po NRJ labirintus,pateikianti daug informacijos, įvairių srovių tikėjimo išpažinimų, nuoširdžių ir aiškiai su dvasingumu nieko bendro neturinčių pozicijų.

Tikėjimo šaknys slypi žmogaus saviieškoje, humanizmo, žmogiškumo stygiuje.

Viena ryškiausių XX a. asmenybių, esanti tartum tiltas tarp humanistų ir religijotyrininkų - vokiečių ir prancūzų filosofas, teologas, gydytojas Albertas Schweitzeris, 1953 m.gavęs Nobelio Taikos premiją už veikalą "Pagarba gyvenimui". Jis teigė, kad moralė ir etika - patys svarbiausi dalykai. Pasak mąstytojo, žmogus visą gyvenimą turi būti geru pavyzdžiu kitiems. Ši pozicija turėtų būti bet kurios religinės srovės šerdis.

NRJ terminas kilo Japonijoje. Ar visi šie judėjimai gali būti vadinami religiniais?

Dažnai susiduriama su kvazi -, para- religijomis, pseudomoksliniais teiginiais. NRJ plitimas siejamas su tradicinių bažnyčių sekuliarizacija ir biurokratėjimu, globalizacija.

Autoriaus knyga - didelės apimties ir gylio, neišeina jos lengvai perbėgti kaip meilės romano ar detektyvo, ir jos pats didžiausias privalumas - ne tik pateiktų faktų gausa, bet rašytojo tolerantiškumas bet kokiai žmogaus pasirinktai krypčiai, tikėjimo, kaip asmens stiprybės, mąstymo, savo vietos šioje Visatoje ieškojimo, dermės tarp žmonių bei žmogaus ir gamtos akcentui.

Šioje tikėjimo išpažinimų įvairovėje radau daug negirdėtų ir absurdiškų teiginių, daug priešiškumo kitatikiams, meilės ir brolybės sėklų, pelno siekio, savęs išaukštinimo ir sudievinimo, fantastikos, netgi liguistų kliedesių, pokyčių siekimo ir stagnacijos sunkio.

Kai kuriuos man "užkliuvusius" išskirtinumus pacituosiu:

vienijantis ir universalus NSO religijos Aetherius Society "katekizmas": yra vienas Dievas, visos religijos veda į jį;

socialinės pagalbos prioritetą iškeliantys Išganymo armijos "kariai";

vienodą aprangą dėvintys mormonai, uždraudę daugpatystę, teigiantys, kad Jėzus turėjo daug žmonų ir vaikų;

Jehovos liudytojai, apribojantys pasaulietinį gyvenimą absurdiškais draudimais ir tikintys, kad yra ypatinga, "išrinktoji" tauta;

religinė bičiulių draugija - kvakeriai, 1947 m. už pagalbą karo pabėgėliams gavę Nobelio Taikos premiją ir išaukštinę žmogų: "Kiekvienas žmogus yra Dievo šventovė";

maištingieji lefevristai - šv. Pijaus kunigų brolija, pradėję kovą prieš Vatikaną;

munitai - korėjiečio Sun Myung Moono sekėjai, šv. Trejybė jų mokyme - Moonas, jo žmona ir tikintysis;

Dievą meile įvardijantis fokoliarų judėjimas, Lietuvoje jo atstovai vadinti "folkloristais";

paslaptingoji "Opus Dei", besislapstanti katalikų bažnyčios šešėlyje;

atvirai savo kryptį apibūdinantis "Scientologijos bažnyčios" įkūrėjas rašytojas fantastas, karininkas L.R.Hubbardas: "Rašyti tam,kad gautum pensą už žodį, yra juokinga. Jeigu žmogus iš tikrųjų nori gauti milijoną dolerių, tai geriausias būdas - įkurti savo religiją";

"gimtojo lietuvių tikėjimo" atkūrėjo Jono Trinkūno šiame ekologinių katastrofų purtomame pasaulyje tvirta ir teisinga pozicija: "Tobuliausia pasaulio vieta - gamta"; Argi ji gali kirstis su bet kuria religija, jei Dievas yra viso, kas gyva ir negyva, Kūrėjas?..

Šie pacituoti teiginiai - tik trupinėlis informacijos vandenyne. Gal net neįmanoma prisiminti visų NRJ pavadinimų ir jų dogmų, bet ta įvairovė priverčia susimąstyti - kas yra tas tikėjimas, ar priimtinos jo skelbiamos tiesos, kas aš pats esu, ar užtenka vien materialaus, kūno poreikiams patenkinti skirto gyvenimo, ar jaučiu Sielos krebždesius.

Įdomus skyrius apie Tradiciją, apie tai, kas perduodama ir saugoma. R. Guénon teigia: "Šiuolaikinis pasaulis - tai Tradicijos ir antžmogiškos tiesos neigimo pasaulis". T. Burckhardtas mokė pamilti Tradiciją per kultūrą. A.Coomaraswamy sakė: "Giliausi gyvenimo principai - mene".

NRJ su Tradicija jau neturi nieko bendra, jie primena greito maisto restoranų veiklos principus.

Grąžinti Tradiciją siekė ir baltų tikėjimo išpažinėjai. Šviesausatminimo G. Beresnevičius "Romuvos" bendruomenės narius vadino Lietuvos zenbudistais, kurių idėja - žmogaus, jo protėvių, gamtos, Visatos jungtis - grįžimas į Tradiciją.

Knygoje aptarta kalbos kaip politikos, valdymo formos, religijos sklaidos įrankio galia. W. Baeras pažymi: "Kalbos politika tampa socialiniais klijais, kuriais vyriausybės siekia susiskaldžiusias žmonių grupes sujungti į vieną stabilią politinę bei socialinę visumą". Vokiečių mąstytojas M. Heideggeris yra rašęs, jog būtent kalba lemia žmogaus santykį su būtimi ir patį būties suprantamumą. Kalba ir tikėjimas padeda išsilaikyti net ir nedidelėms religinėms bendruomenėms. Italų rašytojas Umberto Eco padaro gilią įžvalgą: "Ryškėja mintis, kad kalbos turi "dvasią", todėl yra tarpusavyje nepalyginamos, perteikiančios skirtingas pasaulio vizijas." Kaip ir skirtingos religijos, turinčios savo šventraščius, apeigų ceremonialą, požiūrį į kitas tikinčiųjų bendruomenes, šventumo kriterijus.

Aptarti ir komentuoti visus knygoje paminėtus NRJ būtų bent pusmečio darbas. Lenkiu galvą prieš žmogų, 20 metų paskyrusį šios knygos gimimui.

Ir paskutinė knygos pastraipa: "Tikiuosi, jog ši knyga padės nepasiklysti NRJ džiunglėse, kurios tankėja ir pasaulyje, ir Lietuvoje. Nėra lengva susivokti, kur yra tikrasis Dievo žodis, kur - tik apsišaukėlio klejonės..."

Autoriaus knygos motto "Nil novi sub sole" išreiškia ne tik NRJ atsiradimo ištakas, bet ir amžiną žmogaus Sielos kelionę dvasinių ieškojimų labirintais.

Man asmeniškai ši knyga - tarsi žadintuvas, pažadinantis mąstymą, praplečianti pažinimą, toleranciją, pateikianti tokį spalvų spektrą, kad nebeužtenka matyti juoda - balta, netgi protėvių šaknų palaistymas ir pabandymas tikinčio žmogaus akimis pažvelgti į Visatos paslaptis.

Komentarai