Pradžia / Knygos
 

Dainius Žičkus. ŠMARAVĖJAUS NUOTYKIAI. Recenzija. GODOT MIRĖ, TEGYVUOJA ŠMARAVĖJUS!

Šios recenzijos pavadinimas - tai naujausio, ko gero, geriausio kultinės iš Anykščių kilusios mistinio juodmetalio grupės DISSIMULATION albumo DRAKONAS MIRĖ, TEGYVUOJA DRAKONAS pavadinimo parafrazė. Įdomu tai, kad šios knygos (jau antrosios - pirmoji, STABMELDŽIO MEMUARAI, pasirodė pernai) autorius Dainius Žičkus-Stabmeldys yra DISSIMULATION būgnininkas, vokalistas, dainų autorius. Apie tai, kodėl Godot mirė, o Šmaravėjus amžinai gyvas, apie absurdą, Beckettą ir Ostrauską, - plačiau tekste.

Mindaugas Peleckis
2019 m. Kovo 29 d., 17:35
Skaityta: 116 k.
Pirmasis beigi ketvirtasis (iš deš. į kair.) knygos viršeliai.
Pirmasis beigi ketvirtasis (iš deš. į kair.) knygos viršeliai.

Šios neplonos, daugiau nei trijų šimtų puslapių knygos kietais (labai malonus dalykas, daugelio leidyklų pamirštas) slidžiais viršeliais paantraštė - "fantastinis" romanas. Kodėl "fantastinis" kabutėse? Galbūt todėl, kad fantastiškas, spėju.

O knygos autorius, hm, ne, tiksliau, kažkas, pasivadinęs Šmaravėjumi Pepinu Ketvirtesniuoju, knygos atvarte parašytoje dedikacijoje sufleruoja: "Kai tikrovė rodosi nepakeliama, absurdas gydo..."

Visiškai sutinku su juo. Bent jau man tai ne kartą įrodė S. Beckettas, K. Ostrauskas, D. Charmsas, A. Camus ir kiti autoriai, prisilietę prie absurdo.

Knyga labai šauniai iliustruota juodai baltomis iliustracijomis (autorė Gintarė K. Narganaga).

Kaip ir dera absurdo literatūrai, knygą pradeda Šizoldos Čerper rekomendacija: "Sąmoningai kuriama nesąmonė yra laki, ir sparnuota. Ji gali kaip Feniksas pakilti iki ezoterinių tuštumų, ir nusileisti iki pragmatinių kasdienybių. (...)"

Net dešimties puslapių (ar ne absurdas?) "Autoriaus žodyje" aiškinama, kas yra, o kas nėra paslaptingasis Šmaravėjus. Taip pat kalbama apie J. Joyce'o "Ulisą", sąmonės srautą, A. Huxley'į, C. G. Jungą, nesąmonės srautą, Platono olą, prancūzų egzistencialistus, J. P. Sartre'ą, Archimedą, dadaistus, D. Charmsą, O. Koršunovą, J. Erlicką ir dar daug ką.

Aiškėja, kas gi yra Šmaravėjus: virškalbinė būsena. Ne paslaptis, kad daugybė knygos žodžių yra sugalvoti paties autoriaus (spjūgauti, dzibukas, vakarimba, nepraustabūgnis, čertorėlis, matomainis, kormoreskas, kliunyti, šermuktorius ir begalė kitų).

Autorių galima pagirti ne tik už drąsų eksperimentą, bet - svarbiausia - už pavykusį literatūrinį ir filologinį (bei filosofinį) eksperimentą.

Knyga, kurios skaitymui autorius palinki saugios kelionės, yra ne vienkartinė: perskaičiau - pamiršau. Ją galima skaityti dalimis, galima (tikriausiai) ne nuo pradžios, galima skaityti vėl ir vėl. Kurgi dar rasime pasakojimų apie runų ežį, lesimo kuolą ir kitus neįtikėtinus nuotykius?

Rekomenduoju knygą vyresnio protinio amžiaus skaitytojams imtinai.

- O tai kchūjum jiems cirkoglitai?

- Cirkoglitai yra Mukembolos antikūnis. Žiūrėjai Matricą? (p. 114)

Komentarai