Pradžia / Knygos
 

BAJORŲ ŽURNALE – PAGARBA SKAITYTOJUI IR PROTĖVIAMS

Kalėdų išvakarėse išleistas naujas istorijos ir kultūros žurnalo „Lietuvos bajoras“ numeris, jau 24-tasis. Kaip visada, jame gausu įdomių, netikėtų, turinčių išliekamąją vertę tekstų.

Kalikstas Balčiūnas
2018 m. Gruodžio 30 d., 16:34
Skaityta: 61 k.
BAJORŲ ŽURNALE – PAGARBA SKAITYTOJUI IR PROTĖVIAMS

Leidinys pradedamas vyriausiojo redaktoriaus Leono Peleckio-Kaktavičiaus įžanginiu žodžiu „Bajorų sąjungos jubiliejaus išvakarėse“. Ateinančiais metais Lietuvos bajorų draugijai sukaks 90 metų, be to, bus minimas ir Lietuvos bajorų atgimimo sąjūdžio 25-metis. Redaktoriaus skiltyje atkreipiamas dėmesys į kelis faktus ir įvykius, vertus atskiro dėmesio. Jubiliejiniai Lietuvai metai paženklinti neeiliniais darbais: išleista knyga, skirta bajorams – Vasario 16-osios Akto signatarams, dalyvauta signataro Mykolo Biržiškos palaikų perlaidojime, pradėtos rinkti aukos paminklinio akmens Žalgirio mūšio lauke statybai, parengta ir išspausdinta išskirtinė knyga – enciklopedinio leidinio „Lietuvos bajorai“ pirmasis tomas ir kt. Bajorų draugėje jau puspenkto tūkstančio iš daugiau kaip šešių šimtų giminių. Kaip niekada įspūdinga buvo šiemetinė Valstybės diena – Bajorystės pripažinimo aktai įteikti net iš septynių tolimų šalių atvykusiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų palikuonims, įrodžiusiems savo kilmę.

Tradicinė rubrika – „Lietuvos bajoro“ anketa“ – šįkart skirta menininkui, visuomenės bei kultūros veikėjui, Europos parko prezidentui bajorui Gintarui Karosui. Tai, kas jo pastangomis sukurta per tris dešimtmečius, įspūdinga. Su malonumu perskaitysite ne tik atsakymus į dešimt klausimų, bet ir giliai pilietišką G. Karoso kalbą, pasakytą Lietuvos atkūrimo šimtmečio minėjime Lukiškių aikštėje vasario 16 d.

Ceremoniją Vilniaus miesto Rotušėje, kurios metu buvo įteikti Bajorystės pripažinimo aktai, primena foto reportažas „Teprimins šis plieno kardas...“ ir LBKS vado Perlio Vaisietos kalba.

Liepos 11 d. iškilmes primena pasakojimas „Šv. Jonų bažnyčioje pagerbtas signataras, Gulbės herbo bajoras Mykolas Biržiška“.
Telšių Žemaitės dramos teatre surengta šventinė konferencija „Svajotojai, kūrę Lietuvą“, skirta broliams Stanislovui ir Gabrieliui Narutavičiams. Apie šias dvi iškilias asmenybes (Stanislovas pasirašė ant Lietuvos Nepriklausomybės Akto, o Gabrielius tapo pirmuoju Lenkijos prezidentu) – žurnalistės Linos Dijokienės pasakojimas.
Apie bajorą Viktorą Vitkauską, tarnavusį karo laive „Prezidentas Smetona“, rašo Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas.

„Meno ir istorijos“ rubrikai atstovauja du išskirtinio dėmesio verti tekstai – dr. Vydo Dolinsko, Ramunės Vaičiulytės, Daliaus Avižinio „Saksonijos kurfiurstai – Lietuvos didieji kunigaikščiai: dvaro kultūra ir menas valdant Augustui II ir Augustui III“ ir dr. Vydo Dolinsko, Ramunės Vaičiulytės, Daivos Mitrulevičiūtės  „Florencija Renesanso ir Baroko laikais“. Straipsniuose – įspūdingos iliustracijos iš Dresdeno valstybinių meno rinkinių ir fondo Cassa di Risparmio di Firenze bei banko CR Firenze kolekcijų.
Rubrikoje „Mes ir pasaulis“ – pasakojimas „Pagal išsilavinimą – inžinierius, pagal pašaukimą – menininkas“. Jo herojus – Šiaulių krašto bajoras Amalijus Narbutas, tarptautinėse karikatūrų parodose ne kartą įvertintas diplomais, medaliais, prizais. Čia ir keli garbę autoriui ir Lietuvai pelnę kūriniai.

Žurnale – dvi mokslinės studijos: Jūratės Čirūnaitės „Kokiais paveldimais ir kokiais lietuviškais asmenvardžiais vadino Gardino pavieto bajorus 1567 metais“ ir Lauryno Giedrimo „Nuoširdi draugystė ar kai kas daugiau? Baškiai Spyglių dvare XIX a.“
„Literatūros ir meno“ rubrikoje – netikėtas atradimas: Juozo Tininio novelė „Ikonoklastas“ iš niekur nespausdinto rinkinio „Neatskleista paslaptis“. Prieš ketvirtį amžiaus tą rankraštį rašytojui ir redaktoriui Leonui Peleckiui-Kaktavičiui perdavė poetas Bernardas Brazdžionis, kuris su tų kūrinių autoriumi dirbo žurnalo „Lietuvių dienos“ (JAV) redakcijoje.
Bajorams-kūrėjams jau nemažai tekstų yra paskyrusi šiaulietė rašytoja Silvija Peleckienė. Šįkart jos rašinys apie Gabrielę Petkevičaitę-Bitę.

Komarų giminės istorijai skirta dr. Inos Stuogės studija „Bajoras Vladislovas Komaras: gyvenimas, atiduotas Lietuvai“.
„Atgarsių“ rubrika primena Kauno karininkų ramovėje pristatytą enciklopedinį leidinį, Panevėžio bajorų kelionę į Žemaitijos sostinę, bajorų sąskrydį Palėvenės dvare. Čia ir pažintis su Lietuvos bajorų Kauno krašto sąjunga, kurią pristato Aistė Grybauskienė.
LBKS kronikoje – tai, kas veikta ir nuveikta per metus. Ją parengė Audronė Musteikienė.

Pirmąjį žurnalo viršelį puošia „Laisvės kario“ skulptūra paminklo atidengimo dieną, ketvirtajame – paskutinio Saksonijos karaliaus Frydricho Augusto III, kuris 1918 m. buvo svarstomas kaip galimas kandidatas į Lietuvos karaliaus sostą, portretas.
Leidinys jau nemažai metų išlaiko solidaus, tikra to žodžio prasme bajoriško žurnalo veidą. Pagarba skaitytojui ir šalia esančiam, tolerancija – tai, kas labiausiai išskiria iš kitų spaudinių.

Komentarai