Pradžia / Garsas / Sound
 

Recenzija. SUNKŪS METAI: 2015. Lietuvos sunkiosios muzikos scenos įvykių apžvalga (2016)

Ką tik pasirodęs jau trečiasis leidinys SUNKŪS METAI tapo tęstinis. Tikiuosi, kad toks jis ir liks, deja, tai nepriklauso vien nuo unikalaus žmogaus, muzikos entuziasto Povilo, pasiryžusio už savo asmeninius pinigus išleisti (Kultūros ministerijai šiuolaikinės muzikos sklaida nerūpi) beveik 230 puslapių itin geros kokybės knygą su CD, kuriame net 12 lietuviškų sunkiosios muzikos grupių dainų (dainos, kaip ir knygos tekstai, unikalios, nenuvalkiotos, kai kurių niekur kitur tikrai nerasite, o ir tos, kurias rasite, atrinktos itin kokybiškos). Taigi, trumpa recenzija, pastebėjimai, mintys vartant, skaitant knygą, klausant CD.

Mindaugas Peleckis
2016 m. Liepos 08 d., 15:30
Skaityta: 182 k.
Recenzija. SUNKŪS METAI: 2015. Lietuvos sunkiosios muzikos scenos įvykių apžvalga (2016)

Silpnųjų pusių knyga neturi. Ji vienintelė tokia: Lietuvos metalo, sunkiojo roko metraštis, kuriame rasime reportažus apie svarbiausius praėjusių metų įvykius, koncertus, įrašus, albumų recenzijas, analitines apžvalgas, lietuvių kilmės užsienio muzikantus, istoriją, kaip gimė grupės KATEDRA pirmasis albumas, Lietuvos zinų 25-mečio proga parašytą apžvalgą ir kt.

Stipriosios pusės labai gerai subalansuotos. Kaip maksimalistas Povilas stengiasi, kad viskas nuo A iki Ž būtų super. Jam tai padaryti tikrai sekasi. Nuo puikaus dizaino, gero popieriaus, kokybiškų nuotraukų ir tekstų iki atrankos ir pačių grupių įdomumo. Visose trijose SUNKŪS METAI trilogijos knygose rasime, net ir būdami labiausiai užkietėję metalo žinovai, nežinomų lietuvių grupių, tai stebina ir džiugina.

Turinio smulkiau neatpasakosiu, jis paskelbtas viešai, tačiau galiu patikinti, kad kiekvienas metalistas ras koncertą, kuriame nebuvo, ir apie kurį bus įdomu paskaityti, arba net jei ir visuose buvo, paskaityti vis tiek bus labai įdomu. Kokybiškas viršelis ir melsva knygos spalva nuteikia mistiškai, knyga subtili ir griežta. Labai tikiuosi, kad priešais gulintis trečiasis tomas yra tik vienas iš būsimųjų keliasdešimties, nes tokia knyga Lietuvai būtina.

Smagu, kad nuo stilistikos (TRUE METAL) Povilas nenukrypsta. Čia nėra folko, neofolko, (post)industrial, pankroko, kitų sunkių ir gerų stilių, ir ne todėl, kad jie sudarytojui nepatiktų, tiesiog knyga skirta būtent tam, kam ir dedikuota.

Ačiū už puikią knygą. Ji kasmet, jau trejus metus iš eilės, laukiama. Tikiuosi, kad sulauksim ir kitos/kitų.

Komentarai