Pradžia / Garsas / Sound
 

Radikalėjantys „Freaks On Floor“: „Trečiasis albumas turėtų būti piktas, sunkus kaip metalas“

Ekstravagantiškoji trijulė „Freaks On Floor“, neseniai išleidusi antrąjį albumą „Hello Girls!“, gali būti drąsiai įrašyta į naujojo lietuviško roko elitą. Funk, jokios elektroninės muzikos, tik gyvas gitarinis skambesys puikiai dera antrojoje kompaktinėje plokštelėje. Keliskart ją perklausius, dingsta ir „įtarinėjimai“, jog grupė kažkuo panaši į savo mėgstamus „pipirus“, kurių koncertą šiemet stebės net dukart.

Mindaugas Peleckis
2012 m. Vasario 23 d., 20:29
Skaityta: 1081 k.
Albumo viršelį piešė merginos - Kristina Bastytė ir Nadia Lipunova.
Albumo viršelį piešė merginos - Kristina Bastytė ir Nadia Lipunova.

Pirmasis albumas „Freaky Wonder“ (2010) vos trejus tuomet metus egzistavusiai grupei atnešė šlovę. Šalia muzikos, freaks‘ai visada šokiruodavo ir savo įvaizdžiu – provokuojančiu ir keistoku, tačiau tuo pačiu smagiai nuteikiančiu. Justinas Jarutis (vokalas, ritminė gitara), Aurelijus Morlencas (bosinė gitara) ir Rokas Beliukevičius (mušamieji) nauju albumu, tiksliau, jo muzika, pasako: esame rimta grupė, prašome mus vertinti rimtai, nes į muziką žiūrime ne tik kaip į šou. Ir aš asmeniškai galiu paneigti bet kokias prielaidas, kad FOF daro šou. Tiesa, Alice Cooper'is kadaise, spausdamas ranką po interviu, pasakė man: "Nepamiršk, kad viskas, ką aš darau, tėra šou. Jokio satanizmo, jokių tikrų siaubų. Esu paprastas šeimos žmogus, tėvas, senelis".

Taigi „Hello Girls!“ (2011) – puikus įrodymas, kad alternatyvusis rokas Lietuvoje duoda garo. "Hello Girls!" buvo įrašytas per 10 dienų sesijos Anykščių koplyčioje (!) metu. Kadangi Dievulis bedievių freaks'ų nenutrenkė, po to įrašą suvedė, prodiusavo ir miksavo jaunasis grupės garso režisierius Julius Aglinskas.

Tiesa, underground''o, tapusio overground'u, veikėjas iš Jonavos / Vilniaus, Armantas Gečiauskas (Arma Agharta) piktinosi, kad FOF pavadinau roko grupe, ir dar radikalėjančia. Pasak jo, tai - eilinė popmuzikos grupė. Nesutinku. Neeilinė. Ir ne pop. FOF groja patį kiečiausią ir radikaliausią roką Marijos (taip, taip) žemėje, nes drįsta (skirtingai nei metalistai-satanistai) įsirašyti koplyčioje. Įdomu, ar Anykščių koplyčią savo satanistiniais ir pagoniškais proveržiais yra drebinę tenykščiai "Dissimulation"? Abejoju. O va FOF išdrįso.

Dainų sąrašas albume nėra ilgas, bet kadangi man labai patinka tik viena (kitos irgi geros, bet ši - išskirtinė, nes labiausiai rokava), kurios klipas čia pridėtas, tai jų plačiau neapžvelgsiu.

Geras albumas, 9 balai iš 10. Kodėl? Koncepcija, savireklama, vizualioji pusė (puikus apipavidalinimas, visas leidinys - meno kūrinys ne tik dėl muzikos, bet ir dėl estetiškos išvaizdos), muzikantų profesionalumas ir kūrybiškumas veža. Viena bėda - kai kurios dainos truputį vienodokos ir nuobodokos. Paklausysiu darsyk, gal pasirodys kitaip. Ir jūs paklausykit.

 

Howie Weinberg. prismsound.com nuotr.

Beje, albumo masteris buvo patikėtas pačiam Howie Weinberg'ui nuotoliniu būdu (jo studija - Los Andžele). (Šis legendinis žmogus į pasaulį paleido albumus, kuriuos sukūrė Bill Laswell, „Ramones“, „Buckethead“, „Nirvana“, „Beastie Boys“, Tom Waits, „Public Enemy“, „Rammstein“, „Aerosmith“, „Pantera“, „The Clash“, „Dream Theater“, „Faith No More“, „Kyuss“, „Muse“, „Rush“, „Pyogenesis“, „Sepultura“, „Red Hot Chili Peppers“, „Sonic Youth“, „Soundgarden“, U2 etc.).

 

"Freaks On Floor". Oksanos Točiskajos nuotr. Tomo Juškaičio koliažas. Nuotrauka iki šiol nepublikuota.

Nors muzikantai labai užsiėmę, jie rado šiek tiek laiko atsakyti į kelis klausimus.

Ar pykstate, kai Jus pavadina lietuviškaisiais „pipirais“? Beje, ar eisite į „Red Hot Chili Peppers“ koncertą šiemet Vilniuje?

Mes nepykstame, tiesiog juokinga, kad žmonės, kurie mus kritikuoja atrodo neranda jokių kitokių pavyzdžių, o ar išvis jų reikia ieškoti, lyginti? Į koncertą Lietuvoje eisime, bet tikimės taip pat juos pamatyti prieš tai „Rock Werchter“ festivalyje Vokietijoje šią vasarą.

Antrasis Jūsų albumas maloniai šokiravo: esate viena tų grupių, apie kurią galima pasakyti: „niekada nepagalvočiau, kad lietuviai“. Tiesą sakant, ši frazė man nepatinka, - ji tarsi rodo, jog lietuviai prastesni už kitus. Ką manote apie dainavimą lietuviškai ir angliškai? Kiek dažnai tenka dainuoti lietuviškai? Ar norint prasimušti užsienyje, tai padeda, ar kenkia? (Tarkim, islandams jų kalba padeda.)

Pastaruoju metu, kai daug lietuviškų grupių dainuodamos ar grodamos ir lietuviškai, ir angliškai koncertuoja visoje Europoje, manome, kad nebėra tokio tarsi žeminimo, sakant, kad skamba "kaip ne lietuviai". Lietuviška muzika yra tokia pat kokybiška kaip, tarkim, islandų. Apie dainavimą tiek ta, tiek ana kalba manome teigiamai. O mes dainuojame angliškai, nes muzika, kurią kuriame, nėra lietuviška, jos šaknys - nelietuviškos. Dainuojame ne tik Lietuvai, dainuojame visam pasauliui.

Kas Jūsų grupei padarė didžiausią įtaką, susumavus visus egzistavimo metus?

Kitos roko grupės, jų gyvenimo būdas, brolių Coen’ų filmai, istorijos už kiekvieno žmogaus sceninio įvaizdžio.

Dažnai grupės šokiruoja (jei šokiruoja) arba muzika (gera / bloga), arba įvaizdžiu (vykusiu / nevykusiu). Jūsų muzika, mano pajauta, gera, o įvaizdis – savitas, greičiau vykęs nei nevykęs. Kaip Jūs vertinate savo muzikos ir įvaizdžio santykį? Kas ir kada svarbiau? Ar savitos fotosesijos pritraukia daugiau gerbėjų?

Mūsų kuriama muzika ir mūsų asmeniniai gyvenimai susiveda į tai, kaip mes grojame, kaip atrodome ant scenos. Manome, kad santykis yra geras, mes nelipame ant scenos kažko apgaudinėti, mes lipame, nes tikime muzika, savimi, scena ir klausytojais. Tikslingai atliekami marketinginiai ar kūrybiniai sprendimai gali ir pritraukti, ir atstumti.

Kas sugalvojo tokį grupės pavadinimą? Neseniai pavadinimą pakeitė IR, ar negalvojate keisti ir Jūs?

Pavadinimo autorius yra Rokas, Justinas tik išmetė „the“, žymimajį artikelį. Keisti pavadinimo tikrai nežadam.

"Keistuoliai ant grindų" pozuoja merginoms. Oksanos Točiskajos nuotr. Apatinio trikotažo dizainerė: Jurgita Stakauskaitė.

Kaip patys apibūdintumėte savo stilių – nuo grupės įsikūrimo iki dabar?

Pradžioje, jei tiksliau, iki šio albumo, mes vadindavome savo atlikimą ir kūrybą alternative party. Muzika šiek tiek pakito, ir nors dabar galime vadinti taip pat, bet realiai kuo toliau, tuo labiau artėjame prie apibūdinimo - roko muzika. Kai grupė gimė 2007-aisiais Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje, Rokas su Justinu sutarė, kad reikia pamėginti groti roką, sukurti roko grupę.

Naujasis albumas – 2011-ųjų gruodį pasirodęs „Hello Girls!” - provokuoja vien pavadinimu. Kodėl „Sveikos, merginos“? Argi šio albumo pagrindinės pirkėjos, klausytojos, tikimasi, yra / bus merginos? Ar tuo norėta pasakyti kažką kita?

Jis, turbūt galima sakyti, skirtas IR merginoms, mūsų muzika skirta IR merginoms. Pagal fotosesijos idėją, mes pasilikome pavadinimą, o kartu norėjome, kad žmonės nustebtų: kai išklausomas visas albumas, matosi, kad iš tikro jo pavadinimas neturi labai daug bendra su jame esančia muzika.

Artimiausi planai?

Koncertai Lietuvoje, užsienyje.

Koks galėtų būti trečiasis Jūsų albumas? Ar eksperimentuosite toliau? Kurlink, jei ne paslaptis?

Svarstome, kad trečiasis albumas turėtų būti piktas, sunkus kaip metalas, bet visgi su melancholijos kvapeliu pažastyse (šypsosi).

Ačiū už pokalbį. Įkvėpimo Jums!

Komentarai
  • Stasys
    2012 m. Vasario 25 d., 18:25
    Malonu ,kad vis dėlto atsiranda Lietuvoje profesionaliau ir atsakingiau rašančių ,sakičiau nelengvoje muzikinėje sferoje.Sveikinu Mindaugai daug ką tikrai užkabinai teisingai.Sėkmės