Ką čia beužkalbėsi...

xxx

Ką čia
beužkalbėsi.
Šiandien gerai rašai. Tvirtai.
Suknią
jau susiuvom, pamiršai.
Jinai labai draski. Čia mes nekaltos.
Aš dar nepuoliau. Tik rengiuosi pulti.
Todėl prašyčiau... Džiaukis,
kad vakar tau neapsakiau,
kokia lemtis ištiko žmones iš Sodomos,
Enocho  pranašysčių knygoj aprašytus.
Bet aš guodžiuos -
tai ne moters lemtis.
Ir taip prisikentėjom sočiai,
tad kurių velnių
turėčiau patylėt

xxx

„Aš išverkiau per daug ašarų
Širdį draskančios aušros“

Arthur Rimbaud

Per daug išverkta ašarų aušroj
ir šulinyje tamsos
jau nebedrįsčiau tau plėšti iš širdies
nei nuodėmės šventumo
nei išgąsčio maldų
žiaurumo
geismo –
tokio lėto ir svaigaus
tik apsivilksiu tavo marškinius
romėniškus
ant savo tų dryžuotųjų
kokiais aprengia nuteistus miriop
ir šitaip būsime kartu
rankovės tuščios
krytį pristabdys
raudona
tau rudenio spalva
ruduo beprotis
pasprukęs iš dangaus psichuškės
ir jam gražu
tik kraujas
tik kraujas ir purvinas vanduo
tasai su atmintum
tu neliūdėk
teisėjas apsiriko
manydamas kad nuteisė mane
save aš nužudžiau
žudžiau labai atsargiai
po vieną lašą žodį
alpėdama kasdien
neregimais nuodais
aš sotinau
aikštingą savo sielą
neširsk – juk aišku
pasaulis – pablūdęs gyvulys
dabar džiaugiuos
kaip vis dėl to gerai
pažvelgti iš viršaus
į apšviestus
vėsaus mėnulio
pasaulio langus

xxx

Gražiausias Vilniuj angelas tas
kurs be dantų
kurs mėgsta būti uždarytas areštinėj
kurs bjaurisi grožiu
jei nėra grožyje rūstybės
gyvenimo nekenčia
bet mirdamas ir mirčiai
kaišo špygą
jis tau pašoka tango salsą valsą
sugniuždo nuodėmėj
bet vėl išsviedžia
į niekieno nesutemtą baltumą
gražiausias Vilniuj angelas
tas girtas be dantų

xxx

Tai vynas -
saulėlydį nudažo uždrausta spalva
tai vynas
sumaišė tavo mylimoj vandens geldelėj
kraują
ir liepė atsigerti nemačiom
tu godžiai gėrei
tą keistą mišinį
vandens
ir vyno sielos
nubrauk nuo lupų
dar dega
vienas išdavikas lašas
meilės išdavikės
meilės

xxx

Pabusk mažoji
tavo vaikas verkia paliktas tamsoj
toks piktas vaikas
mažoji jam tamsu
erdvių gilumoje
ten tik sutryptos senos rožės
vilkdalgiai
ir visos gėlės
jam per tirštos
ir visos gėlės
jam per baisios

xxx

Kam tau tos kvailos pagalvėlės?
Kokia monograma?
Aš dar gyva,
kylu ir leidžiuos,
negyvais apdraikyta plaukais,
kylu tik ir leidžiuos,
nesitepu net pirštu galiukų –
juk esu išrinktoji –
tave gundyti

xxx

Pirma ranka
kuri tave išgriebs iš tos ugninės upės
bus Jo ranka
tu tuo neabejok
nebus klastos
juk Dievas tėvas poetus
dešinėn rikiuoja ir Jis neleidžia
nuodėmių skaičiuotojams
jų garsiai skelbti
Liuciferio ranka staiga pasvyra –
Ir mano atneštas vanduo
Palaisto rojaus rožes

xxx

Aš Vėlinių aš lapkričio mergaitė
su kryžium metų ant pečių
ir vaiko juoku
kalėjime besislapstanti nuo to
kurs viską regi
viską saugo
viską pasiglemžia