Dinka ir Mandinka (para para pasaulyje II)

- Guru Guru, (radiatorius blokavo dalelytę „ne“) yra tik vienas kriterijus, jungiantis, ir, tuo pačiu skiriantis, šias kalbas – tai džiaugsmas. Linksmas ir džiugus šneki lietuviškai, nuliūdęs – manlietuviškai.

Geriausiai šį fenomeną charakterizuoja poezija:

kai lietus ant palangės skardos iškals daugybos lentelę (lietuvių kalba)

kai varnos ant plikės iškals daugybos lentelę (manlietuvių kalbaa)

iš nulio padauginsime jaunystės klaidas (lietuvių kalba)

iš milijono padauginsime jaunystės klaidas (manlietuvių kalbaa)

ir akyse vėl bus šviesu (lietuvių kalba)

ir akyse vėl bus tamsu (manlietuvių kalbaa)

lauksime kada iš debesų sienos išnirs baltas dirižablis (lietuvių kalba)

lauksime kada iš debesų sienos išnirs trigalvis slibinas (manlietuvių kalbaa)

ir ryškia prožektorių šviesa atvers tamsius langus (lietuvių kalba)

ir liepsnomis sudegins tave (manlietuvių kalbaa)

iškeliausime į pasakų slėnius (lietuvių kalba)

iškeliausime į kapines (manlietuvių kalbaa)

kur sapnai tikri (lietuvių kalba)

kur nėra net sapnų (manlietuvių kalbaa)

- Gražu, Draveni. Ar galėtumei ką nors pasakyti lyvių ir manlyvių kalbomis?

- Guru Guru, lyvių kalba atgimsta naujam gyvenimui, o manlyvių kalba - tai nutautinimo instrumentas... Lietuvių kalba buvo metodiškai
naikinama, ir kartą man vienas manlietuvis pareiškė, kad mus lietuvių kalbos mokė grąsindami kalašnikovais. Atseit, nekalbėsi lietuviškai - nušaus...

- Draveni, ko gero, supratau... Buvo kurtai, o atsirado ir mankurtai...