Pradžia / Didysis Žaidimas
 

Paranoja?

Atstumas nuo rankų iki stalo nepakinta, kai sėdima ramiai, beveik snūduriuojama, bet kai paimamas arbatos puodelis, nuotolis žymiai sutrumpėja. Pakanka kumščiu trinktelėti į stalą ir šis atstumas tampa lygus nuliui. Ta pati situacija ištinka atitrenkus galva į stalą, ar nuvirtus ant lėkščių. Šalin servizą, nereikia jokios valgymo įrangos! Argi? O gal arbatai reikia stiklinės, o sumuštiniams - lėkščių. Reikia, nereikia!

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2017 m. Spalio 02 d., 07:26
Skaityta: 18 k.
https://www.euractiv.com/wp-content/uploads/sites/2/2016/10/shutterstock_54683161.jpg
https://www.euractiv.com/wp-content/uploads/sites/2/2016/10/shutterstock_54683161.jpg

Nors Dravenio neieškojo gangsteriai, jis jau nepajėgė bėgti, slapstytis, nes nemiegojus dvi paras lenkė nepakeliamas miegas: nori ar nenori reikia ilsėtis. Atsipalaiduoti trukdo ne tik tariamas pavojus, bet ir nemirtinas atstumas iki stalo, grindų, lovos. Krisi, užmigsi, ir neatbusi surištas tuščiame sandėlyje, apleistame angare, barake. Tikrai!

Kaip gaila, kad negalima miegoti ant lubų: ten daug nepanaudotos erdvės, ten sunkiau esi pastebimas, pagaunamas. Gangsteriai nežiūri į dangų, nes ignoruoja ne tik aukštus siekius, bet ir stokoja remontinių pažiūrų. Labai gerai, nes lubos buvo suskeldėję, ir bet kuriuo metu ant Dravenio galvos galėjo nukisti tinko gabalas: niekis, palygimus su beisbolo lazdos smūgiu.

Taigi, Dravenis neįveikė nuovargio ir nuvirto ant senos sofos. Pagaliau prasidėjo baisus poilsis, pavogtas iš saugios miego karalystės, užpjudytas fobijų, prisotintas košmarų. Taip, taip, būtinas sapnas, abejoti neverta, nors ir bet kuriuo paros metu į bevertį kabinetą neįvirs referentas Galigantas „užversti“ kitokiam sapnui. Tikrai.

Nori ar nenori tenka ilsėtis. Ilsėtis? O tuo metu referentas džiūgavo: lochotronas veikia. Poetas Dravenis buvo pirma, bet ne paskutinė psichinės atakos auka. Tikrai, tikrai.

Komentarai