Guru Guru pasigedo metalinės nuotaikos, nepadėjo net ir kieta šio stiliaus muzika.
- Kodėl nėra jokios rudenio koncepcijos? – susimąstė jis.
Guru Guru nutarė aplankyti Dravenį, todėl išsikvietė taksi, nes negalėjo pakęsti troleibusų. Apie autobusus duomenų nėra.
- Koncepcija? O ar ruduo privalo turėti koncepciją? Man atrodo, kad ne... – nustebo Dravenis.
- Ruduo – tai krentančių lapų srautas, ir tiek... – naivuoliu apsimetė Guru Guru.
- Sakai - srautas? Tebūnie - srovė, šaltas, akmenuotas kalnų upelis, netinkamas maudytis, plaukti baidare...
- Taip! Admirolo Dravenio brigas sudužo į uolas, ir jis nukeliavo į Ulsterį, kur jo laukė slapta draugija.
- Tai buvo buvę filatelistai, dabar renkantys sudužusių burlaivių borto žurnalus.
- Juose turėtų būti daug įdomaus, admirole. Gal papasakosi kokią jūreivių istoriją?
- Guru Guru, keisčiausia tai, kad visuose borto žurnaluose pasakojama tik apie mano keliones... Matyt, todėl ši draugija slapta, itin slapta! Nežinau, ar aš galiu pasidalinti savo įstabiais nuotykiais, verčiau skiesiu ir meluosiu...
- Gal tai vieno žmogaus draugija, admirole, o kitų jos narių kažkodėl nebėra?
- Taip, tai vieno žmogaus draugija, įsikūrusi ne Ulsteryje, bet sostinės priemiestyje, mano mediniame namelyje, ir kadangi kitų narių nebuvo ir nėra, aš jau paskelbiau gandą, kad juos pagrobė ateiviai... Likau tik aš - vienintelis sensacingų nuotykių liudininkas... Todėl aš ne liudiju, bet liūdžiu..
- Neliūdėk, Draveni, kiti (ar jie gali būti kiti?) ateiviai skrenda čionai... Ir gal dar vieni, nevieni... Nežinau tiksliai, mano teleskopas (kaleidoskopas?) kiek sugedo... O gal tai paukščiai?
- Tai šikšnosparniai, ir jie skrenda naktį, todėl tu nemiegi... Dabar jau žinai savo nemigos priežastį. Diagnozė aiški. Liga beveik jau nugalėta. Ar palengvėjo?
- Šiek tiek. Nebijau šikšnosparnių, jie labai įdomūs ir paslaptingi, ir visai nebaisūs.
- Šiek tiek? Nebijai šikšnosparnių? Užsakiau tau pterodaktilių eskadrilę!
- Skrisim kur?
- Laksiu alų ir būsiu lakūnas!
- Pilsi arbatą ir būsi pilotas.
- Gerai, jau gerai, - pasidavė Dravenis, - rudens koncepcija – pageltę, sudžiuvę lapai, antraip nebūtų arbatos ceremonijos, pagarbos ir išminties.
- Vadinasi, aš tave turiu gerbti? – juokėsi Guru Guru.
- Rudenį, o ne mane...
Tarsi aišku, kad gerbti reikia visus, bet taip nebūna, todėl apie tai ir nekalbama.