PRANCŪZIŠKAS VYNAS - OBUOLIŲ SODAS
Prancūziškas raudonas ilgai burbuliškai šnekėjęs,
šiandieną nutilo -
palikdamas mane ankstesniam liūdesy,
neatlikęs savosios duoties,
neparėmęs mano palinkusios dvasios -
taip reikalingos ramsčio.
Žmogaus, gyvio ar medžio, kaip ir to sodo obels.
Antaniniai, alyviniai - jau seniai pernokę
ir sodas jau tapęs nauju namu,
bet aš vis dar ten, vis dar ten sugrįžtu -
be raktų, tik su savąja praeitimi...
Vaikštau po svetimųjų kambarius,
žvelgiu pro jų spindinčius langus -
kaip jie išdrįso įsibrauti į mano sodą,
kur lig šiol noksta alyviniai, antaniniai...
Ir taip kasdien, kasmet, kol sodai žydės,
o ir aš su jais.
Dijana Apal - Apalianskienė