Radikaliai
Šiandien, balandžio 17 dieną, sukanka vieneri metai nuo Radikaliai.lt steigėjo, kūrėjo, spiritus movens - rašytojo, poeto, žurnalisto, mokslininko, hiperpoligloto MINDAUGO PELECKIO mirties...
NVO "PILAITĖS BENDRUOMENĖ", prisimindama prieš metus į Amžinybę…
Radikaliai
Mindaugo Peleckio naujausios monografijos „Naujieji religiniai judėjimai Lietuvoje“ recenzija buvo publikuota žurnale „Naujojoji Romuva“ (2022, nr.4, p. 36–39).
Be problemų
Radikaliai.lt kalbina talentingą tapytoją Tomą Stanaitį, kuriam nėra svetimos ir ekologinės, gamtos išsaugojimo, pagarbos gyvybei temos.
''Išgirdus pjūklą, nesvarbu miške ar mieste, pasidaro liūdna, – taip teigia tapytojas''.
Be problemų
Indrė Gražulevičiūtė-Vilėniškė (Indrė Wooden Fox), pasitelkdama Al, arba Dirbtinį Intelektą, sukūrė penketą spalvinimo knygelių – ir vaikams, ir suaugusiems. Apie šią kūrybos sritį nusprendėme pakalbinti talentingą kūrėją ir mokslininkę.
Be problemų
Radikaliai.lt debiutuoja poetė, žurnalistė iš Prienų krašto - Palmyra Pugačiauskaitė.
Mintis apie gėrį
Prieš porą metų skaičiau garbaus poeto mintis apie gerumą: „Vis dėlto apie gerumą reikia kalbėti, ir garsiai kalbėti, nes “exempla trahunt” - pavyzdžiai traukia, kaip sakydavo senovės romėnai"*. Todėl noriu prisiminti tokią paprastą mintį apie gerumą. Kaip ir poetas sakė, ne mano yra mintis apie gerumą, bet tai pašėlusiai svarbu.
Evelina Kvartūnaitė 2012 m. Birželio 27 d., 13:58 Skaityta: 850 k.
Svarbu yra ne tik kalbėti, bet ir jausti, veikti. Kas mane paskatino apie tai kalbėti? Ogi trumpa istorija, (ne)atsitiktinai nukritusi į mano pašto dėžutę senos draugės dėka. Kaip dažnai mes tik laukiam, kaip dažnai mes tik kalbam ir kaip retai veikiam, kad geris pildytųsi? Prisimenat dainą: „Rytais, rytais, rytais, nešim gėrį kibirais“ („Jam Jam“, „Rytais“)? Juk tą akimirką, kai nustoji tikėti šypsenų dėsniais, kai nustoji dalytis avietėm ar linkėti geros dienos, pagelbėti neprašomam, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus neieškant pasiteisinimų, va tada, po vieną giją, po vieną debesėlį, tavo siela, - aš tikrai tuo tikiu, - nustoja kvėpuoti.
Esu įsitikinusi, kad iš esmės žmogus yra gimęs būti geras. Aš tuo tikiu, net jei dažniausiai žiniasklaida bando įtikinti kitaip. Galbūt mūsų visuomenėje būti geru yra nenaudinga, negarbinga ar tiesiog „nelygis“. Juk net patarlė byloja – gerais norais kelias į pragarą grįstas. Ir galbūt mes pamirštam, kad jei „exempla trahunt“ veikia gėriui, tai turbūt veikia ir blogiui. Prisimenu E.M. Rilke‘s mintį: “Viskam, kas siaubinga, reikalinga mūsų meilė”. Ir net jei baisu kartais žengti pirmąjį žingsnį, visuomet bandau sau priminti, kad net ir viso gyvenimo kelionės prasideda nuo vieno žingsnelio.
Mes patys renkamės kiekvienos dienos spalvą, tik nuo mūsų priklauso, ar išjungiam savo sielos jautrumą kitiems, ar pamatome tai, ką kartais sunku garsiai prisipažinti... Jautrumas gėriui, aš tikiu, yra visada su mumis, nes mes gimstame skleisti gėrį ir tik laikui bėgant kartais tai pasidengia nemažu dulkių, blogų patirčių ar įspūdžių sluoksniu. O gal tiesiog aptingstame ar išmainome gerumą į materialinę naudą?
Todėl šiandien linkiu nebijoti būti gerais, linkiu jums šypsotis be priežasties ir net negalvojant, kaip į tai reaguos kolegos ar praeiviai, linkiu daryti gerus darbus ir gėrėtis gerumu. „Saugok brangiausią širdies turtą – gerumą. Išmok duoti be dvejonių, prarasti be liūdesio, imti be godulio“ (George Sand).
