Pradžia / Radikaliai
 

Žmogus evoliucionavo iš primatų ar iš kiaulių?

2023-03-02 versija; gliaudysst@gmail.com.

Stasys Gliaudys
2023 m. Kovo 03 d., 12:07
Skaityta: 137 k.
http://onemanadreaming.blogspot.com/2010/05/buns-shaped-like-breasts.html
http://onemanadreaming.blogspot.com/2010/05/buns-shaped-like-breasts.html

     Biologijos vadovėlyje XI – XII klasei buvo (o gal ir tebėra) parašyta: „genomų lyginimo rezultatai paskelbti 2010 metais Science žurnale parodė, kad neandertaliečių DNR 99,7 % yra panaši į šiuolaikinio žmogaus, o 98,8 % į šimpanzės.“ (V. Kučinskas, P. Stankevičiene. Biologija. K. 2013. P. 195.) 

     Bet ar galima A, T, G ir C azoto bazių (kaip ir mums įprastų raidžių) sekų panašumą apibūdinti procentais?  Vienareikšmiškai reiktų suprasti teiginį, kad neandertaliečio DNR 99,7 procentais tokia pati kaip šiuolaikinio žmogaus ir 98,8 procentais tokia pati kaip šimpanzės. Gali būti, kad tai ir turėta omenyje. 
     Dabar pateiksiu kardinaliai priešingus faktus, lyginant su tais, kuriuos tuomet pateikė lietuviško biologijos vadovėlio autoriai! „1997 metais Miuncheno universiteto mokslininkai iš pirmykščio neandertaliečio rankos kaulo sugebėjo išgauti ir ištirti DNR, ir šį kartą tyrimai nebuvo paneigti. Miuncheno tyrimas nustatė, kad neandertaliečio DNR buvo visai nepanaši į jokią kitą dabar Žemėje randamą DNR, o tai rodo, kad nebuvo jokio genetinio ryšio tarp neandertaliečių ir šiuolaikinių žmonių.“ (Bill Bryson. Trumpa istorija beveik apie viską. V., 2017. P. 466.)
     „Kai vėlyvą 1996 m. vakarą suskambo telefonas, Svante Paabo buvo ką tik užmigęs. Sutrikęs švedų genetikas pakėlė ragelį ir išgirdo žinią: „Tai ne vienas iš mūsų“. (...) Atvykęs į laboratoriją S. Paabo išvydo DNR raidžių sekas. (...) Ši raidžių (azoto bazių – aut. past.) seka neatitiko jokių šiuolaikinių žmonių DNR sekų. S. Paabo iškart suprato, kad išsipildė jo svajonė – sudėliota pirmoji išnykusio hominido genetinės medžiagos seka.“ (Iliustruotasis mokslas / Mes visi neandertaliečiai. 2014. Nr. 10. P. 39.) 
     2013 metais S. Paabo komanda sudarė visą 50 tūkstančių metų senumo neandertaliečio genomo seką. Tą darbą paspartino genomo sekos nustatymo (sekvenavimo) technologinė revoliucija. 
     Paaiškėjo, kad neandertaliečių genų vis tik pas mus yra, tačiau jie sudaro vos kelis procentus nuo viso šiuolaikinio žmogaus genomo. Azijiečius nuo ultravioletinės spinduliuotės saugo aštuoniolika genų, būdingų ir neandertaliečiams. Keli neandertaliečių keratino genai mūsų odą daro storesnę. O du šimtai neandertaliečių imuninės sistemos genų mus apginklavo, kad apsigintume nuo įvairių ligų. Dar vienas tapatumo pavyzdys yra BNC2 genas, įtakojantis odos pigmentaciją. Jo dėka šviesi oda yra kur kas produktyvesnė gaminant vitaminą D ten, kur trūksta saulės.
      Todėl 2014 metų Nr. 10 Iliustruotojo mokslo viršelio antraštė didelėmis raidėmis paskelbė „Jūs esate 2% neandertaliečiai.“ 
     „Rezultatai mokslininkų bendruomenę apstulbino. Paaiškėjo, kad šiuolaikiniai žmonės, gyvenantys Europoje ir Vidurio Rytuose, turi 1 - 4 procentus neandertaliečių DNR. Šis skaičius nėra labai didelis, bet reikšmingas.“ (Yuval Noah Harari. Sapiens. Glausta žmonijos istorija. V., 2016. P. 23.) 
     „Atrodo, žmonės kryžminosi ir su kita paslaptinga, išnykusia hominidų rūšimi, vadinamaisiais Denisovo žmonėmis, jiems keliaujant per Centrinę Aziją. Apie Denisovo žmones žinome tik iš kelių dantų, piršto fragmentų ir kojos piršto kaulo, atrastų oloje Altajaus kalnuose ties Sibiro ir Mongolijos siena. DNR analizė atskleidė, kad jie greičiausiai buvo neandertaliečiams artima gimininga rūšis. Melanezijoje ir Okeanijoje nuo 4% iki 6% modernių žmonių DNR buvo paveldėta iš Denisovo žmonių. Nedidelis kiekis pastarųjų DNR taip pat randamas ir tarp Amerikos indėnų. (...) Jokios vietinės žmonių populiacijos, likusios Afrikoje, neturi nei neandertaliečių, nei Denisovo žmonių DNR. “ (Lewis Dartnell. ORIGINS, kaip Žemė mus sukūrė. V., 2021. P. 56.)
     Tikriausiai lietuviško biologijos vadovėlio autoriai rėmėsi nepasisekusiais tyrimais. „Kaulą užteršia vien tik jo čiupinėjimas. Jį teršia mūsų kvėpavimas. Teršia mūsų laboratorijose esantis vanduo. Mes visi maudomės svetimose DNR. Norėdami turėti švarų mėginį, turime jį iškasti steriliomis sąlygomis ir ten pat tyrinėti. Pats sunkiausias dalykas pasaulyje – neužteršti mėginio.“ (Bill Bryson. Trumpa istorija beveik apie viską. V., 2017. P. 469.) Šioje vietoje knygos autorius cituoja Rosalinda Harding, žinomą Oksfordo biologinės antropologijos instituto genetikę.
     Iliustruotojo mokslo (2014. Nr. 10) straipsnyje Neandertaliečius suformavo ledynmetis rašoma: „Neandertaliečio genomo seka atskleidė, kad genetiškai nuo šiuolaikinio žmogaus jis atsiskyrė prieš 440 – 270 tūkstančius metų ir kad bendras mūsų protėvis buvo aukštas ir lieknas  hominidas iš Afrikos Homo heidelbergensis. Neandertaliečiai kilę iš Afriką palikusios šakos, o mūsų šaka liko Afrikoje“ 
     Sako, kad mus nuo šimpanzės skiria tik 1% – 2% (ar 10%) genų ir 6 – 7 milijonai metų. Tuo tarpu nuo neandertaliečio mus skiria 99-96% genų ir tik 0,44 – 0,27 milijonai metų? Kažkas čia yra ne taip! 
     Štai ką rašo profesorius Lewis Dartnell. „Visi mes esame žmogbeždžionės. (...) Genetikos mokslas atskleidžia, kad mūsų, kaip rūšies, atsiskyrimas nuo šimpanzių buvo labai ilgas ir išsitęsęs procesas, prasidėjęs prieš 13 mln. metų. Tačiau tikėtina, kad tarprūšinis maišymasis baigėsi tik prieš 7 mln. metų.“ (ORIGINS, kaip Žemė mus sukūrė. V., 2021(2018). P. 13.) 
     Faktas, kad šių dienų europiečiai ir azijiečiai turi truputi genų, kokius kažkada turėjo neandertaliečiai, ankstesnius antropologų aiškinimus apvertė aukštyn kojomis. Remiantis evoliucijos teorija tam yra tik vienas paaiškinimas: mes turėjome kryžmintis su neandertaliečiais. 
     Aišku, žmonės, kurie iki šiol nesidomėjo antropologų darbais, lytinius santykius su neandertaliečiais priims už gryną pinigą. Tačiau tie kurie daug metų sekė žmogaus kilmės aiškinimų vingius liks šokiruoti. Juk buvo tvirtai nusistovėjusi nuostata, paremta daugybe faktų, kad kromanjonietis ir neandertalietis negyveno kartu. Kad ir kaip būtų keista bei nelogiška iš evoliucinio taško, kai mūsų pirmtakas Žemėje baigė išnyksti – mes pradėjome plisti. Objektyviai įvertinus faktus matyti, kad neandertalietis tebuvo gyvūnas. Kad prieš 50–60 tūkst. metų mes su jais poravomės kažkur Artimuosiuose Rytuose... – tėra eilinis materialistinės pasaulėžiūros akibrokštas, nepagrįsta archeologiniais radiniais. 
     „Remdamiesi naujais neandertaliečių iškasenų tyrimais tarptautinė mokslininkų komanda tvirtina, kad ši žmogaus rūšis tikriausiai išmirė 10 tūkstančių metų anksčiau, nei iki šiol manyta – apytiksliai prieš 50 tūkstančių metų. Todėl mokslininkai abejoja, ar neandertaliečiai iš tiesų buvo susitikę su šiuolaikiniais žmonėmis, kurie į Europą atkeliavo prieš 40 tūkstančių metų.“ (Iliustruotasis mokslas. 2013. Nr. 9. P. 15.)
     Pagal tą pačią evoliucijos teorijos logiką mūsų protėviai turėjo poruotis ir su kiaulėmis. Tokia žymaus amerikiečių genetiko Eugene M. McCarthys hipotezė sulaukė pasipiktinimo ir pajuokos. Tačiau mokslininko akibrokštas remiasi svariais argumentais. 
     Nors žmogus turi daug bendro su šimpanzėmis, kita dalis jo esminių savybių neaptinkama jokiuose primatuose. Užtat tas savybes turi paprastoji kiaulė: beplaukė oda, poodinių riebalų sluoksnis, šviesių spalvų akys, blakstienos. Kiaulė – vienintelis gyvūnas, galintis įdegti. Ji, kaip ir mes, – visaėdė. Jos ir mūsų virškinimas vyksta panašiai. Nors kiaulės dantys didesni už žmogaus, bet kramtymo aparatas toks pat. Paršeliams, kaip ir vaikams, iškrenta pieniniai dantys ir jų vietoje užauga nuolatiniai. Paršelių ligos tokios pačios kaip žmogaus kūdikių. Kiaulės ir žmonės vienodai jautrūs stresui. Kai veterinarai gydo kiaules nuo infarkto joms duoda raminamųjų.
     Eugene M. McCarthys primena, kad įvairūs kiaulės organai naudojami medicinoje dėl panašumo ir suderinamumo su žmogaus organais.  Kiaulės širdis sveria 320 g, žmogaus - 300 g, plaučiai - atitinkamai 800 g ir 790 g, inkstai - 260 ir 280 g, kepenys - 1600 ir 1800 g. 
     Kiaulės organai labai panašūs į žmogaus ne tik dydžiu, bet ir fiziologija – kitaip nebūtų prasmės šią temą plėtoti. Žmogaus ir kiaulės širdys plaka maždaug tiek pat kartų per minutę. Žmonių ir kiaulių arterijos vienodos. Kraujo sudėtis praktiškai ta pati. Kaip matote daugeliu atžvilgių kiaulės mums yra kur kas artimesnės, negu į mus panašūs primatai. 
     Žmogaus ir kiaulių audinių ir ląstelių panašumas leidžia tikėtis, kad genetiškai modifikuotų kiaulių organus bus galima persodinti sergantiems žmonėms. Šiuo metu vien apie 110 000 amerikiečių laukia įvairių organų transplantacijos, o apie 6000 iš jų kasmet miršta, nesulaukę operacijos dėl donorų stygiaus. Visoje planetoje organų paklausa daug didesnė už jų pasiūlą. Kiaulių genomo modifikacijomis užsiimančių bendrovių tikslas pateikti kiaulių organus, tinkančius persodinti žmonėms.
     Plaučiai yra itin trapūs organai, kai išimami iš donoro. Jų transplantacija turi būti atlikta per kelias valandas. Kolumbijos universiteto (JAV) mokslininkai atliko eksperimentą su 5 plaučiais, kurie jau buvo nurašyti. Jie transplantacijai netinkamus plaučius prijungė prie kiaulės miego arterijos ir į plaučius tekantį kiaulės kraują papildė imunitetą slopinančiomis medžiagomis, deguonį tiekė respiratoriumi. Po 24 valandų pabalusios plaučių sritys įgijo sveiką raudonį, o audinių struktūra ir deguonies įsisavinimas atsistatė taip gerai, kad plaučiai tapo tinkami transplantavimui.  
     Neseniai amerikiečių chirurgai sėkmingai atliko unikalią operaciją. Jie žmogui persodino genetiškai modifikuotos kiaulės inkstą. Skaityti daugiau:  https://kauno.diena.lt/naujienos/sveikata/sveikata/unikali-operacija-zmogui-persodino-kiaules-inksta-1048214
     2022 metų sausio 11 dieną per Lietuvos radiją ir televiziją paskelbta, kad Amerikoje nepagydoma širdies liga sergančiam žmogui sėkmingai persodinta genetiškai modifikuotos kiaulės širdis. Tokią širdį medikai gavo iš regeneratyvinės medicinos kompanijos įsikūrusios Virdžinijos valstijoje, Bleksburge. Kiaulei donorei  buvo pašalinti keli genai, dėl kurių žmogaus organizmas gyvūno širdį atmestų, vietoje jų įdiegti žmogaus genai, susiję su imuniteto reakcijomis. Kiaulei taip pat pašalino geną, atsakingą už jos širdies augimą.
     Operacijos rytą medikų komanda išpjovė kiaulei širdį ir įdėjo į specialią talpą. Praėjus trims dienoms po operacijos 57 metų Davidas Bennettas jaučiasi puikiai. Eksperimentinę operaciją atliko Marilando universitetinės klinikos komanda. Būtų įdomu sužinoti, kaip operuotas amerikietis gyvena šiandien.
     Pranešta, kad tai pirmoji tokia operacija pasaulyje. Teisybės dėlei šiame sakinyje trūksta žodžio „sėkminga“. Toliau trumpa žinutė iš seno laikraščio. „1992 metais firma Imutran išaugino genetiškai modifikuotą kiaulę Astrid, turinčią žmogaus imuninės sistemos genų. Vienintelis bandymas jos širdį persodinti žmogui baigėsi paciento mirtimi po 24 valandų.“ Nesėmės priežastis ne vien genetiniai, bet ir virusiniai skirtumai.
     Nenutrūksta tyrimai dėl kiaulių odos, inkstų, kepenų ir plaučių persodinimo žmonėms. 
     Turime mums labai reikalingą naminį gyvūną, ėdantį viską, kas atlieka nuo žmogaus stalo. Dabar aiškėja, kad jo organus galime pritaikyti sau. Ar tai tik dar vienas stebuklingas sutapimas ar kiaulei  tokias savybes dėl mūsų suteikė Dievas? Gal dėl to atsirado paliepimas, kad nederėtų valgyti kiaulienos, nes ji gali išgelbėti mūsų gyvybes?
----------   .   ----------

     Norint sužinoti, kas yra teisus: šiuolaikinis mokslas ar Biblija reikia atsakyti į klausymą: ar galėjo mūsų protėviai kryžmintis su neandertaliečiais? Kad atsakyti į šį klausymą būtina žinoti viską apie neandertalietį. Tam žinojimui rekomenduoju savo knygą Žmonijos kilmės paslaptys. (K., 2013.) Dabar kelios ištraukas iš jos. 
     „Kaip atrodė neandertalietis? Jeigu norime būti objektyvūs, turime pripažinti, jog neaiškus jo plaukuotumas ir odos spalva! Be to, atkurdami neandertaliečio išvaizdą, skulptoriai nepažeisdami anatomijos dėsnių gali įvairiai traktuoti minkštųjų audinių formas, sužmoginančias arba suprimityvinančias jo veidą. 
     Visiems neandertaliečių skeletams, rastiems įvairiose Europos, Azijos ir Afrikos vietose, būdinga žymiai masyvesnė negu kromanjoniečio kaukolė. Jos ilga ir žema smegenų dėžutė – visai kitokios formos lyginant su šiuolaikiniu žmogumi. Neandertaliečio stambūs kaulai, trumpos kojos ir kaklas, žema ir nuolaidi kakta, ryškus bei vientisas antakių velenas, prie kurio tvirtinasi labai stiprūs kramtomieji raumenys. Plati nosis, didelės, bet nutolusios viena nuo kitos akiduobės, atsiskyręs nuo kitų kojos pirštų nykštys. Jie buvo be smakro – su apatiniu žandikauliu, nusklembtu atgal. Neandertaliečių nosis, žandikauliai ir dantys išsikišę toli į priekį. Apskritai viskas byloja ne apie veidą, bet... snukį. Jie turėjo labai stiprius dantis ir nagus.
     Žmogaus plaštakoje preciziškai tikslius pirštų judesius koordinuoja trečios pakopos raumenys. Pačios stipriausios tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų grupės yra dilbyje, iš ten per sausgysles jos pirštams suteikia jėgą ir kryptį. Kokia gremėzdiška ir nepaslanki būtų galinė falanga, jeigu šie raumenys rastųsi joje. Mūsų plaštakoje nykštys, išmaniai įstatytas į balninį sąnarį, stovi priešais kitus pirštus. Šis sąnarys drauge su raumenimis ir kitais audiniais nykštį daro neįtikėtinai lankstų ir stiprų. 
     Neandertaliečio rankų plaštakos ir pirštai buvo daug platesni, storesni ir stipresni negu dabartinio žmogaus. Neandertalietis savo pirštais paimti daiktų taip, kaip mes, negalėjo – jis juos tiesiog gniauždavo. Sprendžiant iš jo plaštakos raumenų tvirtinimo – tai prilygo žnyplių jėgai.
      Neandertaliečio ūgis – 1,65 m vyro ir 1,55 m moters. Jo „vidutinis smegenų tūris buvo truputį didesnis negu dabartinių žmonių (1400 cm3, o dabartinio žmogaus – apie 1 360 cm3)“. (Sylvia S. Mader. Biologija. I knyga. V., 1999. P. 360.)“ Neandertaliečių kaulų baltymų analizė patvirtino, kad jie nevalgė daržovių ir žuvų, vien mėsą. Neandertaliečių kaulų pjūvis tankios kristalinės, o mūsų atvirų pertvarėlių struktūros. Dėl to neandertaliečio kaulai buvo tvirtesni, bet žymiai sunkesni. 
     Dabar dažnai akcentuojama, kad neandertaliečiai gedėjo mirusių. Maždaug prieš 40 metų tokią versiją iškėlė Ralfas Soleckis, žymus Kolumbijos universiteto profesorius. Jo nuomone tai liudija pievos gėlių žiedadulkių apvalkalėliai šalia neandertaliečio skeleto. Bet kodėl pamirštami kiti faktai? 
     „Tai, kad neandertaliečiai kartais užmušdavo vienas kitą, nėra nieko netikėto. Kur kas labiau stebina gausūs faktai, bylojantys, kad jie vienas kitą valgė. 1899 metais Krapinoje (buv. Jugoslavija) rasti subjauroti maždaug dvidešimties neandertaliečių – vyrų, moterų ir vaikų – palaikai. Kaukolės buvo suaižytos į mažiausius gabaliukus, kojų ir rankų kaulai perskelti išilgai (manoma, dėl kaulų čiulpų). Apanglėjimo žymės žadina mintį, jog mėsą kepė. 1965 metais Ortiu oloje, Prancūzijoje, aptiktas dar vienas degintų ir „išlukštentų“ žmonių  kaulų sandėlis. Kartu sumaišytos ir gyvulių skeleto dalys, tarytum (o gal iš tiesų? – aut. past.) senieji olos gyventojai nematė jokio skirtumo tarp šiaurinio elnio, bizono ir savo giminaičio.“ (Konstebl Dž. Neandertalcy. M., 1978. P. 104, 105.)
     Ir jeigu negyvėlio kūnas atsidūrė kartu su žolėdžio gyvūno skrandžiu (o neandertaliečiai šiukšlių laukan neišmesdavo) tai žiedadulkės byloja apie poelgį neturintį nieko bendro su žmogiškais jausmais.
     Neandertaliečių (kaip ir jo pirmtakų) portretai piešiami turint tikslą parodyti evoliuciją. Todėl neandertaliečio veidas vaizduojamas be kailio, ant galvos plaukų kaltūnas ar neįmantri šukuosena, žmogaus akys, lūpos ir „boksininko“ nosis, žmogiška laikysena. 
     Neandertalietis daugiau ar mažiau aprengiamas, nors – patikėkite – nėra jokių objektyvių įrodymų, kad neandertaliečiai dangstėsi gyvūnų kailiais, jau nekalbant apie drabužius! Paleoantropo kultūriniuose sluoksniuose neaptikta nė vienos adatos. Kad jis „siuvo“ per išbadytas skylutes tai pataikavimas evoliucijos teorijai (plaukimas pasroviui). Juk negalėjo pirmasis vaikščioti nuogas, kai antrasis nešiojo šiuolaikinius, skoningai išpuoštus rūbus. Skaitykite skyrių Objektyvus mūsų pirmtako – neandertaliečio – portretas (Žmonijos kilmės paslaptys. K., 2013. P. 102). 
     Gal neandertalietis dar nemokėjo pasigaminti drabužių? Tačiau mokėti arba nemokėti gali tik žmogus, o gyvūnas turi padaryti. Pvz., voras turi išausti savo rūšiai būdingo rašto tinklą. Paukštis turi padaryti tokį lizdą, koks yra suprojektuotas jo genetiniame kode. Jeigu kabėsime apie urvinę kregždę - tai bus urvelis smėly. Jeigu kalbėsime apie šarką – tai bus tuščiaviduris kamuolys iš ilgų šakelių su antra anga jos ilgai uodegai iškišti. Neandertaliečiams tikriausiai nereikėjo svetimų kailių, nes jie (kaip ir visos kitos primatų rūšys) turėjo savo?
     Dar vienas svarbus momentas: poruotis ir susilaukti vaisingų palikuonių gali tik tos pačios rūšies individai. Kur įrodymai, kad prieš 50 – 60 tūkstančių metų neandertaliečiai ir mūsų protėviai (kromanjoniečiai) buvo ta pati žmogbeždžionių rūšis?? Genomų lyginimas juk liudija priešingai.
     Ir jeigu mus poruoja su neandertaliečiais, su kuriais turime vos kelis procentus bendrų genų tai kodėl mes negalime turėti palikuonių su šimpanzėmis? Juk mūsų genomai pagal vadovėliuose pateiktą informaciją beveik identiški. 
     XX amžiaus 3-ajame dešimtmetyje sovietų biologas Ilja Ivanovas Ivanovičius atliko virtinę eksperimentų, per kuriuos bandė dirbtiniu būdu apvaisinti šimpanzių pateles žmogaus sperma. Šiems eksperimentams nepavykus 1929 metais I. Ivanovas išbandė atvirkštinį variantą: apvaisinti moteris žmogbeždžionių sperma. Tačiau nugaišus paskutiniam jo orangutangui, eksperimentai baigėsi. 
     2019 metais kinų mokslininkai žmogaus geną MCPH1 įterpė vienuolikai makakų embrionų. Šis genas dalyvauja formuojant žmogaus smegenis. Gimė penki jaunikliai su žmogaus genu. Paaiškėjo, kad jų atmintis geresnė nei kitų makakų. Kas nutiks makakų kalbiniams gebėjimams įterpus FOXP2 geną? Ar tokie eksperimentai gali ištrinti ribą tarp žmonių ir gyvūnų? (Iliustruotasis mokslas. 2020. Nr. 2. P. 46.).
     
     Kai apie 1970-uosius metus ėmė ryškėti didžiuliai skirtumai tarp neandertaliečių ir kromanjoniečių antropologai ėmė ieškoti „tarpinės grandies“, Homo genties atstovo, turinčio ir vieno, ir kito bruožų. Galima tik įsivaizduoti, kaip jautėsi XX amžiaus antropologai atlikę titaniškus kasinėjimus ir neradę to, ko tikėjosi. Beje, tarpinių grandžių trūksta, bet kuriai gyvybės formai, jei bandoma ieškoti iš kokio „žemesnio“ gyvūno ji kilo. 
     XXI amžiuje genetikams nustačius, kad mūsų ir neandertaliečių genomai skirtingi mūsų protėvių raida (iki žmogaus paplitimo visuose kontinentuose) buvo skubiai „perkelta“ į Afriką. Tik kur faktai atskleidžiantys tą paslaptingą žmogaus evoliucijos etapą? Sako juos sunaikino šiltas klimatas ir laikas? Žinoma, taip galėjo būti, bet tuomet galėjo būti ir pagal Šventąjį Raštą. 
     „Šiandien esame vienintelė išlikusi savo giminės, taigi ir viso hominidų medžio, rūšis. (...) Neandertaliečiai taip pat buvo fiziškai stipresni už Homo sapiens. Ir vis dėlto, vos tik mes pasirodėme Europoje, neandertaliečiai išnyko.“ (Lewis Dartnell. ORIGINS, kaip Žemė mus sukūrė. V., 2021 (2018). P. 30; 31.) 
     „Homo sapiens išskirtiniai bruožai – sumanumas, kalba, įrankių naudojimas, socialinės patirties perdavimas ir bendradarbiavimas, kuris vėliau leido mums išvystyti žemės ūkį, gyventi miestuose ir sukurti civilizacijas – tai pasekmė itin nepastovaus klimato, kuris atsirado dėl ypatingų Rytų Afrikos lūžių slėnio aplinkybių. Kaip ir visos rūšys mes esame savo aplinkos vaikai. Esame žmogbeždžionių rūšis, kuri atsirado dėl klimato kaitos ir specifinių tektoninių procesų Rytų Afrikoje.“ (Ten pat. P. 32.) 
     Šventasis Raštas prasideda Pradžios knyga. Graikiškai ji vadinasi Genesis. Pirmoji Pradžios knygos dalis Priešistorė, joje parašyta: „Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą...“ (Šventasis Raštas. V., 1998. PR1-26.)
     Vadinasi mes, žmonės, iš visų gyvų padarų esame išskirtiniai, kadangi sukurti pagal Dievo paveikslą ir panašumą. Išvertus į mokslo kalbą tai reiškia, kad mes sukurti pagal Dievo genomą ir fenotipą! Juk genomas ir yra pats tiksliausias, bet kurio organizmo paveikslas! Žmogaus vaizdas, kurį matome yra mūsų smegenų produktas (jausmas) – jis yra subjektyvus. Sekančioje (27-oje) pastraipoje dar du kartus pakartota, jog žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą (genomą). Vadinasi šis žodis nėra atsitiktinis. Bet žodis yra tik raktas, – o skrynia turi būti mumyse. Pvz., jeigu Jūs grįšite  į septynioliktą amžių tai jūsų raktas televizorius jokios skrynios kitiems žmonėms neatrakins. Toliau dar vienas sakinys, parodantis tikrąją paveikslo reikšmę.
„3Adomas buvo šimto trisdešimties metų, kai jam gimė sūnus, panašus į jį, pagal jo paveikslą, ir pavadino jį Setu.“ (Šventasis Raštas. V., 1998. Pr. 5.) Atrodo pilnai užtektų pasakyti, kad gimė sūnus panašus į tėvą, bet ne, dar patikslinama: pagal jo paveikslą (genomą). Kad tikrai viską tvarko ne vienas Dievas, o Dievai ir JO pagalbininkai rodo žodis padarykime. 
     Tuo tarpu pagal mokslą mūsų artimiausi giminaičiai yra šimpanzės ir gorilos. „Kaip ir visos rūšys mes esame savo aplinkos vaikai. Esame žmogbeždžionių rūšis, kuri atsirado dėl klimato kaitos ir specifinių tektoninių procesų Rytų Afrikoje.“ (Lewis Dartnell. ORIGINS, kaip Žemė mus sukūrė. V., 2021 (2018). P. 32.) Jeigu mes tikrai būtume Afrikos savanos vaikai – tai nekurtume civilizacijos. To nedaro nė vienas gyvūnas. Civilizacijos kūrimas rodo, kad mes esame Civilizacijos (Dievo) vaikai, kad mūsų prigimtis yra visiškai kitokia nei gyvūnų.
          Jeigu Evoliucijos teorija yra didžiausia šiuolaikinio mokslo klaida, tai po jos sekė antra klaida, teigianti, kad kultūros pasaulis savaime išsivystė iš gamtos pasaulio. Kitaip tariant, kad vienas gyvūnas palaipsniui tapo žmogumi, sukūrusiu civilizaciją. 
     Viskas buvo atvirkščiai: labai aukšto lygio Kultūros pasaulis Žemėje sukūrė Gamtos pasaulį, tame tarpe ir mus. 
     Tuo tarpu šiuolaikinis mokslas sako, kad gyvybė atsirado savaime (natūraliai) iš negyvosios materijos pagal galiojančius fizikos ir chemijos dėsnius. Tačiau nei paaiškinti, nei pakartoti kaip tai atsitiko negali. Visa šiuolaikinė gyvybė yra ląstelinė, išskyrus virusus. Bet net paprasčiausia ląstelė yra nepaprastai sudėtinga sistema. Žiūrint atominiu masteliu tai didžiulis miestas su gamyklomis, informacijos saugyklomis, energijos talpyklomis... 
     Pagal astrofiziko F. Hoilo skaičiavimus, tikimybė, kad atsitiktinis atomų sambūris sudarys ląstelę yra maždaug viena iš 1040 000. Kad nors maždaug suvoktumėte kokio dydžio šios trupmenos vardiklis būtinas palyginimas. Dviejų trilijonų galaktikų žvaigždės per visą Visatos egzistavimo laiką (12 – 14,5 milijardus metų) išspinduliavo 4 x 1084 fotonų (šviesos dalelių). Taigi, iki šiol išspinduliuotų fotonų skaičius mūsų Visatoje yra 2,5 x 1039915 kartų mažesnis už atsitiktinių dėliojimų skaičių, reikalingą atsitiktinai iš atomų surinkti ląstelę.
     Kultūros pasauliui apibūdinti galima naudoti ir kitus ženklus (sinonimus): Dievas, Procivilizacija, Gyvybės Kūrėjai. JO, JOS arba JŲ nežemiškos kultūros palikimo užteko, kad užgimtų nauja dukterinė civilizacija. Jeigu taip nebūtų buvę tai neturėtume tikėjimų aukštesnėmis jėgomis, neskaitytume Biblijos, Korano, Vedų, Upanišadų, Puranų.., o tolima praeitis mums nepateiktų aibes staigmenų: nuo žmogaus rankų dirbinių geologiniuose sluoksniuose, kuriuose jų neturėtų būti iki geoglifų, pilnai matomų tik iš paukščio skrydžio.
     Civilizacijos pagrindas – kultūra. Kultūra yra visa tai, kas perduodama ne per genetinį kodą: pvz., kalba, tapyba, vaizduojamasis menas, darbas, muzika, šokis, architektūra, mokslas, įstatymai, istorija, žemdirbystė, miškininkystė, gyvulininkystė, jūreivystė... 
     Kultūros užuomazgas turi daug aukštesniųjų gyvūnų, - bet tik užuomazgas. Kai jauna šimpanzė iš vyresnių šimpanzių išmoksta reikiamo dydžio akmeniu suskaldyti riešutą – tai irgi kultūra. 
     Kultūrą viena karta turi perduoti kitai, kaip estafetės bėgikai vienas kitam perduoda fakelą. Nutrūkus kartų kontaktui kultūra prarandama. Va čia ir yra žmonijos Achilo kulnas. 
     Daug kultūros neperduodama (prarandama) dėl stichinių nelaimių ir, kas labai apmaudu, dėl karų. Karai žmoniją stumia atgal: į godžių, žiaurių būtybių pasaulį. Ką žmonija prarado vien dėl karų niekas nesuskaičiuos, bet jeigu ne tie praradimai mes vėl gyventume Rojuje.
     Todėl Procivilizacijos (Dievo) Rojaus sode turėjo būti praeities informacijos bankas, aukšto lygio mokymo centras. Ten turėjo veikti nežemiška technika (sukurta motininės Civilizacijos gamybinėje - techninėje bazėje)... Tačiau ir tame žmogui įrengtame „šiltnamyje“ ateina laikas pereiti prie žemiškų gamybos priemonių ir technologijų, prie paprastų informacijos kaupimo ir perdavimo būdų. 
     Be Procivilizacijos materialinės - gamybinės bazės, veikiančios vienu gigantišku, nedalomu mechanizmu, aptarnaujamu N skaičiaus protingų būtybių, neįmanoma ne tik atgaminti nežemiškos technikos, bet ir palaikyti jos funkcionavimo neribotą laiką. Pamąstykite, ar ilgai kastume drėkinimo kanalą su šiuolaikinėmis mašinomis atsidūrę akmens amžiuje? Bet kurios civilizacijos (taip pat ir mūsų) materialinės-gamybinės bazės praktiškai neįmanoma transportuoti – tai tas pats, kas į kosminę kelionę pasiųsti visą planetą, o gal net žvaigždės sistemą. Atitrūkus nuo motininės Civilizacijos – kultūros degradacija neišvengiama.
     Savo knygose Žemės civilizacijos kūrimas, - tai žmogaus ėjimas ten iš kur jis atėjo (2000 metai) ir Žmonijos kilmės paslaptys (2013 metai) įrodinėjau, kad daugiau kaip prieš šešis tūkstančius metų Žemėje dar funkcionavo Rojaus sodas, vėliau žinomas kaip Atlantida. Ten gyveno seniausia žmonių giminė. Tai reiškia, kad mūsų protėviai pasklido ne iš Rytų Afrikos laukinės gamtos o iš jiems specialiai įrengtos vietos, atitinkančios jų civilizuotą prigimtį. Biblijoje parašyta, kad sukūręs žmogų Dievas jį apgyvendino Rojaus sode. Kodėl Dievas žmonių negalėjo paleisti į laukinę Žemės gamtą?? Atsakymą galite rasti Pavyzdžių įtaka ir reikšmė žmogui, arba Nemeskime kelio dėl takelio | Stasys Gliaudys | Radikaliai - radikaliai.lt 

 

----------   .   ----------


     Jeigu šiandien oficialiai pripažintam pasaulio raidos modeliui trūksta faktų, o kiti (jam prieštaraujantys) atmetami vadinasi savaiminis pasaulio vystymosi modelis yra klaidingas ir nevisaapimantis.     
     Pvz., labai dažnai akcentuojama, kad neandertalietis turėjo truputi didesnes smegenis (apie 1400cm3) negu šiuolaikinis žmogus (apie 1360cm3). Bet nutylima kokio dydžio smegenis turėjo pirmieji šiuolaikinio tipo žmonės, pavadinti kromanjoniečiais (1715 – 1880 cm3). Kodėl neandertaliečių smegenys nelyginamos su tų žmonių, kurie gyveno prieš 40 – 30 tūkstančius metų, o lyginamos su dabartinių (degradavusių necivilizuotoje terpėje) žmonių smegenimis? 
     „Per pastaruosius 10 000 metų žmogaus smegenų tūris sumažėjo maždaug 15%. Daugelis mokslininkų mano, jog ši tendencija tęsis ir toliau. (...) Iki šiol mažesnės smegenys nepadarė mūsų kvailesnių.“ (Žmogaus kūnas vis dar evoliucionuoja / Iliustruotasis mokslas. 2021. Nr. 5. P. 66.) Bet tai ką mes dabar darome su savo vienkartine planeta, plius nesibaigiantys karai nepaneigia, kad netapome kvailesni. 
     Tų didelių (1715 – 1880 cm3) smegenų savininkai ir buvo tikrieji buvo mūsų protėviai. Būtent jie paliko ištisas meno galerijas ant urvų sienų, išdrožė paleolito veneras (atsinešė meną), tai jie darė kaulines adatas (atsinešė darbą, konkrečiau siuvėjo amatą) ir fleitas (atsinešė muzikos instrumentus ir muziką)...
     Iš kur jie (kromanjoniečiai) gavo kultūros pagrindus?? Tokio klausimo niekas nekelia, sakoma: jie atrado (arba sugalvojo) meną, darbą, muziką... O gal jie buvo urvų gyventojai ir medžiotojai ne iš prigimties, o iš reikalo. Tuo tarpu oficialusis mokslas primygtinai teigia, kad mūsų protėviai paliko Rytų Afrikos savaną. Bet prigimtinė terpė nepaliekama: sliekas niekada nesikaitins saulėje, o višta savo noru nešoks į vandenį. 
     Šiandien Dievų (Procivilizacijos) veiklos pėdsakų aptinkame vis daugiau - tačiau oficialusis mokslas jam netinkamų faktų neaptarinėja (juos ignoruoja). Užtat internete ir faktų, ir komentarų apie Dievų pėdsakus apstu.
     Mes - Motininės Civilizacijos genetinių operacijų rezultatas. Mes perėmėme dalį Jos palikimo ir dabar kuriame dukterinę civilizaciją. 
     Štai Jums ir atsakymas, kas nutiesė Jundumo pakilimo taką (Gambija); kas pastatė pirmąsias piramides Egipte, Tibete, Kinijoje..; kas ištekino Laoso ąsočius; padarė genetinį diską (Kolumbija); pametė Londono plaktuką (JAV, Teksaso valstija); įkūrė Puma Punku miestą... Jo griuvėsiai tebestūkso Bolivijos Anduose, 4 km. aukštyje virš jūros lygio.
     Dabar žinosite iš kur atėjo aukštos kultūros nešėjai: kromanjoniečiai, šumerai, dravidai, Egipto dievai..? O prisiminimai apie Tisulsko princesę (Rusija, Kemerovo sritis) neatrodys tik graži pasaka.     
     Kol oficialusis mokslas trypčioja vietoje Andrejaus Sklyarovo sekėjai toliau rašo alternatyviąją priešistorę. Rusų mokslininkai ir inžinieriai skaito alternatyviosios priešistorės paskaitas, veda seminarus, organizuoja mokomąsias ir tiriamąsias keliones į Egiptą, Peru, Boliviją... O viskas prasidėjo nuo rašytojo Ericho fon Danikeno knygos Prisiminimai apie ateitį, vėliau to paties pavadinimo filmo. 
     Naujai Žemės civilizacijos istorijos versijai trūksta tik teorinio pagrindo, juo pretenduoja tapti ši knyga.

Komentarai