Švelnus paradas

Guru Guru šaudė iš lanko, arbaleto, mortyros, haubicos, bet nenumetė nė vienos atominės bombos. Guru Guru gavo keistą laišką – nesuskaičiuojamuose žmonijos karuose žuvę kariai jį pakvietė į negyvėlių paradą.

Kambaryje skambėjo „The Grateful Dead“ muzika. Grojo dėkingi numirėliai: jie dėkojo už kontuzijas, lūžius, nuplėštas galūnes, traumas ir mirtis. Vidurnaktyje Guru Guru paskambino Draveniui:

– Vitinge, kviečiu į paradą!

Dravenis atvyko už dešimties minučių. Chrysler laukė Giedrė.

– Aš važiuosiu kartu, – pareiškė Guru Guru Mylimoji.

Dravenis nuvažiavo kažkur į miško gūdumą ir sustojo prie nežinomo, medžiais apaugusio piliakalnio. Visi išlipo iš automobilio. Karinį maršą grojo tamsa. Griežė ąžuolai, klevai ir pušys. Didvyrių rikiuotėje sustingo Guru Guru. It tankai pajudėjo debesys. Šarvuočiais pavirto kelmai ir akmenys. Milžiniška kariuomenė nužygiavo į piliakalnio viršūnę ir laukė aušros. Patekėjo čiurlioniškai stepltoniška sužeista auklė, ir melodingai suskambo miškas. Merginos verkė. Guru Guru pakėlė rankas ir sušuko:

– Prisiekiu kovoti iki pergalės ir nugalėti visus galigantus!

– Prisiekiu, – patvirtino Dravenis.

Senoji Lietuva, pamirštas piliakalnis, miręs laikas