Ar išmoksime būti tokie drąsūs kaip Levas Tolstojus? Recenzija. „Uždraustasis Tolstojus“ („Kitos knygos“, 2014)

Kadangi L. Tolstojaus raštai sudaro 90 neplonų tomų, o čia pateikta tik 17 vėlyvųjų (1887–1910) jo straipsnių, traktatų, esė ir laiškų, kurie tuo metu buvo uždrausti arba cenzūruoti, nereikėtų manyti, kad dabar jau apie klasiką žinosime viską. Tačiau turint galvoje, kad, tarkime, Briuselio universitete esama net L. Tolstojaus specialistų, pasišventusių vien jam, ir jo kūryba ne tik Rusijoje itin vertinama, turėtume susipažinti bent su tuo, kas prieinama mums lietuviškai.

280 puslapių knygą „Uždraustasis Tolstojus“ (http://kitosknygos.lt/knygos/Uzdraustasis-Tolstojus) sudarė ir iš rusų kalbos vertė Evaldas Balčiūnas, dizainas – Marijos Mlinkauskaitės.

„Kitos knygos“ (https://www.facebook.com/kitosknygos?fref=ts) šią knygą pristato taip: „Vieni Levo Tolstojaus kūriniai šiandien iškelti iki padebesių, o kiti pasmerkti visiškai užmarščiai. Prie pastarųjų priskiriami beveik visi vėlyvieji rašytojo publicistikos straipsniai, kuriuos antroje gyvenimo pusėje pats autorius vertino kur kas labiau nei visame pasaulyje pripažintą patriotinę epopėją „Karas ir taika“ ar šeimos santykių romaną „Ana Karenina“. 1879–1882 m. L. Tolstojaus gyvenime ir kūryboje įvyko ryškus lūžis. Grafas nutraukė ryšius su buvusiu  pasauliu ir, praktiškai įgyvendindamas savąjį gėrio supratimą, atsisakė viso turto. Valdžios ir kultūrinio elito garbstomas populiarus rašytojas tapo dygiu publicistu, sukilusiu ne tik prieš badą, skurdą, karus, tamsumą, melą, veidmainystę, bet ir prieš pačią valdžią bei jos ramsčius – mokesčius, karinės tarnybos prievolę, bažnyčią ir mokslą.“

L. Tolstojų gerbiu ir mėgstu būtent už tą dygumą, neapykantą veidmainystei, nebijojusiam pasakyti tiesiai: „Mūsuose gyvuoja vergija. (...) Mūsų laikų vergvaldys neturi vergo Ivano, kurį gali nusiųsti į atmatų duobę valyti savo išmatų, bet jis turi 3 rublius, kurie taip reikalingi šimtams ivanų, irbus tiesiog geradarys leisdamas vienam iš jų pirmam lįsti išmatų duobėn. (...) Vergija šiandien gyvuoja visa jėga. Bet mes nesuvokiame jos taip pat, kaip ir Europoje XVIII amžiaus pabaigoje buvo nesuvokiama baudžiavos vergija“ (p. 106–107, iš traktato „Mūsų laikų vergija“, parašyto 1899–1900 m., ir puikiai tinkančio 2015-aisiais).

L. Tolstojų reikia skaityti, o ne perpasakoti, todėl, tikiuosi, sudominau Jus šia nepaprasta knyga. Norėtųsi, kad pasirodytų ir „Uždraustasis Tolstojus 2“, o gal ir daugiau vertimų, nes ši unikali asmenybė verta gilios analizės, jo žodžiai uždega.

„Pasaulis vis blogėja ir blogėja, ir sustabdyti šį aiškion pražūtin vedantį blogėjimą nėra jokios galimybės“ (p. 65, iš straipsnio „Patriotizmas ir vyriausybė“, parašyto 1900 m.).

L. Tolstojus teigiamai atsiliepė apie Islamą, jis buvo nusivylęs krikščionybe.