Swami Swami nuotykiai ir abejonės, arba 2345-ieji (10)

Swami Swami šventė šventę nė gerai nežinodamas, kokia tai šventė. Tačiau giliai širdyje jis jautė, kad ji jam brangi, nes, pasak istorikų ir mitologų, prieš maždaug pusketvirto šimtmečio metų jo Tėvynėje įvyko kažkas ypatingo.

Nors dabar jis vadinosi Swami Swami, o biotechnologijos leido žmonėms gyventi šimtmečius nė nesusimąstant apie jų kaitą, vis dėlto tokios tokios archajiškos klišės kaip „tautybė“, „kalba“, „religija“, „rasė“ jam iki šiol kažką reiškė. Žmonės jau seniai kalbėjosi telepatiškai, kelis šimtus metų nevyko jokie karai, pasaulyje nebuvo nei to, kas vadinta „pinigais“, nei didžiulių korporacijų, nei kitokių masinio valdymo struktūrų. Žmonija tapo laisva, kaip kadaise pranašavo įvairūs šviesaus mąstymo jos atstovai. Nusikalstamumas beveik pranyko, o ir nusikalsti nebuvo prasmės. Pasikeitė žmonių mąstymas. Daugybė metų be karo, neapykantos, smurto pakeitė psichologijos teorijas: žmogus, paneigus jas, suvokė esąs Dievo vaikas, tobulas, nes Dievo sukurtas, tačiau teologinius klausimus palikime teologams, o tai, kas vadinta „religija“, tiesiog tapo tiesioginiu bendravimu su aplinka – nuo drugelio iki galaktikos bei metafizinių dalykų, galiausiai – Dievu.

Be abejo, dabartinis Swami Swami laikmetis, tiksliau, 2345-ieji, nebuvo tai, kas ironiškai vadinta „utopija“. Problemų žmonės turėjo, tačiau pats problemos suvokimas nebuvo toks neurotiškas kaip kadais. Visos problemos buvo išsprendžiamos. Apie mirtį, tiesa, kalbėjo nedaug kas, nors ji visgi ateidavo, tačiau kadangi sveikatos klausimai buvo visiškai kontroliuojami biotechnologijų, ir tai nė kiek netrukdė žmonėms tikėti tuo, kuo jie nori, bene didžiausią problemą buvo galima įvardyti dviem žodžiais: „Ką veikti?“

Dykasai skaitytojau...

Atsivertęs šiais puikiais žodžiais prasidedančią nuostabią knygą, Swami Swami suvokė, kad labiausiai pasaulyje jis nori būti tuo desocupado, dykinėtoju, nieko neveikiančiu, prie nieko neprisirišančiu, laisvu nuo kankinančių (taip, ir neretai) minčių apie būtį. Tiesa, paradoksalu, bet apie ją Swami Swami daug galvojo ir net rašė. Perskaitęs nemažai Swami Swami užrašų, kaip vertėjas galiu pasakyti, kad jis labai mėgo pasinerti į mintis, jas užrašinėti gana chaotiškai, todėl nepavydžiu (nes esu tik vertėjas, aptikęs jo tekstus) literatūrologams ir kitiems tyrinėtojams, kuriems teks tuos tekstus narplioti.

En un lugar de la Mancha, de cuyo nombre no quiero acordarme (...)

Vertėjas, 2345-ųjų kovo 11-oji, la Mancha