Swami Swami nuotykiai ir abejonės, arba 2345-ieji (8)

Be Swami Swami, grupėje „Gerai, kad“ grojo dar du žmonės: Plaukas ir Kedras. Pirmasis buvo skustagalvis (nors labai norėjo skiauterės, bet taip jau nutiko, kad plaukų jam trūko), o antrasis kartą turėjo nuotykį po kedru, apie kurį niekam nepasakojo, tačiau sakė, kad nuotykis vertas viso gyvenimo. Swami Swami tuo metu ir gavo pravardę, kuri išliko iki šiol.

Įdėmi muzikologo akis pastebės, kad nuo pankroko atsiradimo 1977-aisiais praėjo labai daug laiko. Taip, tai tiesa. Įdomu ir tai, kad pankrokas vėl ir vėl iš naujo „atsirasdavo“ maždaug kas šimtą metų ir, lyg tyčia, 77-aisiais.

„Gerai, kad“ buvo pozityvistai, manę, kad pasaulis yra šlamštas, kurį verta griauti savo muzika ir dainų tekstais. Dainavo apie saulę, mėnulį, moteris ir Platono olą. Net viena daina vadinosi (įrašas neišliko) „Saulė, mėnulis, moteris ir Platono ola“. Tiesa, tai iš esmės vienintelės žinios, kurias man kaip vertėjui ir pavyko surinkti apie grupę „Gerai, kad“.

Bet juk gerai, kad tokia grupė buvo. Tiesa, išliko ir minėtos dainos teksto nuotrupa:

Jei vėl atėjo žiema,

Kodėl vadinam metų laikus

Printemps, spring, pavasaris?

Jei sninga vėl,

Kodėl apie lietų svajojam?

Jei pučia vėjas,

Kodėl norisi tylos?

Vertėjas, 2345 m., pakeliui į