Swami Swami nuotykiai ir abejonės, arba 2345-ieji (3)

no thing vndir the sunne is newe / ekkert er nýtt undir sólinni

Šias kalbas mėgau, ir šiuos žodžius... Jie nuolat man primindavo Tėvynę, Tuštumą ir Meilę. 

Supratau, kad atsisakęs savo tapatybės, šių trijų dalykų niekada neprarasiu. Taigi tikrai nieko nauja po saule nėra.

Tėvynę myliu iki šiol, nors dėl susiklosčiusių aplinkybių esu ne joje.

Meilę atradau ir gyvenu joje, ir Dievo, ir savo Moters. 

O Tėvynėje kariaudamas su okupantais dingo mano Brolis. Taip ir nežinau, gyvas jis, ar ne. Kai karas prasidėjo, jau kuris laikas buvau išvykęs. Ne, nebūčiau dezertyravęs, bėgęs nuo karo. Jis, nors ir neišvengiamas, kaip teigė žinovai, įvyko gerokai vėliau, kai niekas nesitikėjo. Priešas negailestingai greitai užėmė mano gimtąją šalį. 

Tada viduje stojo Tuštuma. Iš pradžių nesupratau, ar tai pyktis, neapykanta, ar savigrauža, kad niekuo negaliu pagelbėti Tėvynei, ar dar kažkas... Galiausiai suvokiau, kad Tuštuma yra tiesiog Tuštuma. 

Vienas išmintingas žmogus pasakojo, kad Vakarų psichologai ir sociologai tuštumos jausmą laikė neigiama emocija, o Rytų filosofijose, tokiose kaip budizmas ar daoizmas, – tai teigiamas jausmas. Sakyta, kad daoizmas tuštumą aiškina kaip ramumo ir taikumo būseną, proto tyrumą... Kadangi Juokas gydo, tai galima teigti, kad tuštuma, būdama Juokas, taip pat gydo... Juoko garsas praskaidrina, tarsi išvalo protą.

Daug juokiausi. Čia nėra nei Vakarai, nei Rytai, pasaulis be kompaso. Ir jame nėra žemėlapių. O aš juokiausi. Ilgai. Mane kritikavo (pvz., vienas žmogus liepė patylėti, nes tesu apgailėtinas neišmanėlis, kitas sakė, kad esu pernelyg susireikšminęs). Sutikau su kritika (nors ir ne su visa). Iš tikro ne ką teišmaniau apie Tuštumą, Juoką... Bet daugiau nieko nebuvo. Ir iki šiol Tuštumos ir Juoko aidas manyje gyvena. 

Gyvendamas toli nuo žmonių, tiesiog gyvendamas, o ne vaidindamas, kad gyvenu, ir ne apgailėtinai egzistuodamas (nes myliu ir esu mylimas), suvokiu, kad Tuštuma ir Juokas, ko gero, yra du pagrindiniai dalykai, kurie mane tartum valdo, kontroliuoja, skolinasi mano mintis arba paskolina jų man. 

Sunku paaiškinti (nors vitingas suprastų), ką reiškia būti svetimšaliu svetimoje šalyje, o galiausiai niekuo niekieno šalyje... Kai nebelieka nieko, išskyrus esamą Meilę, prarastą Tėvynę, amžinieji Tuštuma ir Juokas yra vieninteliai draugai ir įkvėpėjai. 

(...... tekstas neįskaitomas, kažkoks piešinėlis, panašus į palmę ...... Vertėjo past.)

Ir taip sutikau juos. Visą būrį.