Interviu su laisvuoju mūrininku: „Vienąkart tapęs masonu, visada būsi masonu“

„Kad ką galėčiau papasakoti, klauskite konkrečiau, vis dėlto turiu laikytis įžadų, nors ir išstojau iš Ordino. Jei kažko negalėsiu pasakyti, tai ir nesakysiu. Tačiau yra tokia rašyta taisyklė Brolijoje: „Once a Mason, always a Mason“ (angl. „Vienąkart tapęs masonu, visada būsi masonu“).

Ženklas yra atpažinimo simbolis. Atpažinimo simbolis... na, tarkim, tam tikras rankos paspaudimas, tam tikras rankos laikymas tam tikru momentu. Tarkim, matai visiems žinomą skriestuvą. Tai vienas kertinių simbolių.

asonų ordine buvau penkerius metus. Išstojau dėl kelių priežasčių: 1) Jei sakoma, kad yra tam tikros ezoterinės žinios, kurios gali paspartinti žmonijos evoliuciją, jos neturi būti laikomos paslaptyje, bet tokiu žiniu, kaip apmaudu būtų, nėra... Dėl ko aš nesuku galvos, galim toliau žaisti su savo žiurstais, apykaklėmis ir ritualais. Tiek to, socialinis klubas. 2) Organizacija, kurioje buvau, atskilo nuo tarptautinio Ordino. Pavarčius teismo popierius, man pasidarė aišku, kad nepasidalino valdžios, sostų bei (ak, kaip lietuviškai žinoma) turto. 

Pasaulį tikrai ne masonai valdo, nes tie nesusitaria, ką pietums valgyti... koks dar pasaulio valdymas... Pasaulį valdo biznis, korporacijos, bankai.

Masonerija neatsirado 1717 metais, labai daug paimta iš senovės graikų misterijų, Egipto, daug bendrų simbolių. Masonerija yra mozaika iš visko.

Teisybę pasakius, daug geros informacijos apie masonus yra internete, žinia, reikia išmanyti, į ką žiūri. Panašu į matematiką: nežinai formulės – neišspręsi.

Į Laisvuosius Mūrininkus buvau įšventintas tam tikrais konkrečiais metais, bet ezoteriškai – visam gyvenimui. Turiu Meistro Laipsnį ir du York‘o Ritualo laipsnius. 

Būtina suvokti, kad Laisvajam Mūrininkui asmuo, nesantis Mūrininku, yra vadinamasis išorinis pasaulis. Tai daugiau ezoterinis išsireiškimas.

Masonai yra religinė, ezoterinė ir dvasinė organizacija. Skirtumas tas, kad nėra Mūrininkų Dievo, kiekvienas išlaiko ir praktikuoja savo religiją. Norėčiau tik priminti, kad Romos Katalikų bažnyčia neleidžia katalikams būti Mūrininkais, taipogi ir rusų bei graikų ortodoksai to neleidžia. Esu netikintis, nors negalėčiau pasakyti, kad ateistas. Ateizmas irgi yra tikejimas – tiksliau, tikėjimas, kad Dievo nėra. Aš nei tikiu, nei netikiu, kad yra ar nėra, nežinau.

Pasaulio politika ir ekonomika yra formuojama stambaus kapitalo. Kiek jame Mūrininkų, niekas nežino. Nėra vieningo Masonų Ordino, jų yra daugybė, taigi teiginys, kad pasaulį valdo Masonai, yra greičiau neišprusęs ir niekinis.

Ložėse nėra minimas joks Dievas.

Patarčiau pastudijuoti Meisterį Eckhartą, o šiuo momentu pamedituoti štai į šią frazę, tai kone pats masoniškiausias išsireiškimas apie Dievą: „In my birth all things were born, and I was the cause of myself and all things: and if I had so willed it, I would not have been, and all things would not have been. If I were not, God would not be either. I am the cause of God’s being God: if I were not, then God would not be God. But you do not need to know this.“ („Kai gimiau, gimė visa su manimi, ir aš buvau savęs paties ir visų dalykų priežastis: ir jei būčiau valiojęs, kad neatsirasčiau, nebūčiau atsiradęs nei aš, nei jokie dalykai. Jei nebūtų manęs, nebūtų ir Dievo. Aš esu priežastis, kodėl Dievas yra Dievas; jei nebūčiau tuo, kuo esu, Dievas nebūtų Dievas. Tačiau jums to žinoti nereikia.“)

Koks Šv. Raštas guli ant masoniško altoriaus, dažniausiai priklauso nuo to, kokia yra religija tos šalies; tarkim, Amerikoje tai Biblija, musulmonų šalyse Koranas, Indijoje Vedos ir pan. Budistas niekuomet nebus Masonu, nes tai nėra religija, tiksliau, tai nėra monoteistinė religija, o greičiau tam tikras kelias. Bet kuri religija yra žmogaus produktas, socialinis produktas. Religingą žmogų labai lengva valdyti, jis yra geras darbininkas ir geras mokesčių mokėtojas. Paprastam žmogui religija reikalinga vien dėl to, kad, tarkim, jis nežudytų, nevogtų ir pan. Taigi jei nieko nebijos – tai bent Dievo bijos...

Masoniška sistema susideda iš dviejų Ritualų: Škotiško (Scottish Rite) ir Jorko (York Rite). Škotiškasis Ritualas yra numeruotas laipsniais, o Jorko yra 4 Ritualai (laipsniai), kurie nenumeruojami – tradicija yra labai svarbus atributas. Škotiško Ritualo Ložės dar vadinamos Blue, Red, Black ir White. Kiekvienas laipsnis turi atskirą specifinį Ritualą, kuris primena „Lego“ žaidimą: viskas po truputį dėliojasi.

Masonai vienas į kitą kreipiasi „Brother“, net ir moterys yra Brother, tiesa, Eastern Star ordine, kur priimamos tik moterys, krepiamasi Sister.

Kiek žinau, tik JAV galima įgyti aukštesnį nei Meistro laipsnį. Lietuvos Didžioji Lože yra pavaldi berods Hamburgo Didžiajai Ložei ir aukščiausias laipsnis, kuri gali pasiekti, yra Meistro, tai 3 Škotiškame Rituale ir aukščiausias Mėlynojoje Ložėje. Pats 3-io laipsnio Ritualas yra autentiškiausias išlikęs Ritualas Mūrininkų Ložėje, tai įspūdingas, dramatiškas Ritualas, nežinau nė vieno, o aš jų mačiau daug, kad liktų nepaveiktas.

Lietuvoje gilių tradicijų nėra ne tik Masonystės... Apskritai nieko; esame tokie, kokie esame: paskutiniai pagonys, ir tuo galima didžiuotis.

Meistras tai aukščiausias Mėlynosios Ložės laipsnis, tuomet esi pilnateisis Ordino narys, galintis užimti ofisus bei mokyti Mokinius bei Pameistrius. Lietuvoje nėra galimybės suteikti aukštesnį nei meistro laipsnį. Ištarnavus Meistru metus, galima gauti Jorko Ritualo laipsnius. Tai priklauso nuo Ordino bei Ložės galimybių, kaip sakiau, Lietuvoje tokios galimybės nėra.

Mūrininkija yra vieninga sistema: Ritualai skirtingi, jie papildo vienas kitą. Dėliojasi kaip mozaika ar „Lego“, kol pamatai bendrą vaizdą; žinia, tai priklauso nuo kiekvieno asmens išprusimo, pastabumo, asmeninės patirties.

Aš nemeluoju, man nereikia meluoti, kai turiu prabangą neatsakyti. Galiu per kokį pusvalandi įrodyti, kad Dievo nėra, ir kad Dievas yra.

Tačiau Ložėje draudžiama diskutuoti religiniais, politiniais klausimais. Mūrininkų tikslas yra vienyti, o ne skaidyti. Štai čia turbūt pačiam turėtų aiškėti, kodėl dauguma oficialių religijų laiko Masonų Ložę blogio įsikūnijimu. Kaip Ostapas Benderis pasakytų: konkuruojanti firma...

Ką Mūrininkai padarė gero? Ogi pastatė ir stato ligonines, šelpia, išleidžia į mokslus biedniokus, tuo pačiu tai ir bendraminčių klubas... Daugelis šviesiausių protų buvo Mūrininkai: Mozart, Beethoven, Simón Bolívar, Mark Twain, mokslininkai, politikai... Laurynas Stuoka-Gucevičius, broliai Biržiškos... Naudok Google, ir pamatysi, kiek žymių žmonių buvo Mūrininkai. Uždangos niekas nepraskleis, nes neįmanoma praskleisti to, ko nėra: belsk, ir bus atidaryta... Į Ložę jei esi priimtas, ateini mokytis, o ne mokyti, tai tradicija, atėjusi iš Viduramžių gildijų.

Mūrininku gali būti nuo 21 metų.

Manau, kad pasakiau, kiek galėjau ir daugiau nelabai turiu ką bepridurti. Na, o tokie svaičiojimai kaip nusikalstamumas ir korupcija ar satanizmas... Aš pasakysiu tiek: geriausia gynyba yra puolimas, taigi dažniausiai tas, kas tuo išsitepęs, ir kitą tepa. Jei esi teistas – Mūrininku nebūsi. Kiek žinau, religijos mėgsta atgailaujančius nusidėjėlius, bet tik ne Mūrininkų Ložės. O kam mums įrodineti: durnam neirodysi, o protingam nereikia nieko įrodyti...

Klausyk Ankstyvosios Europos muzikos, klausyk Renesanso ir Baroko muzikos, žiurėk į senus paveikslus, skaityk filosofiją!
Beje, frazę „žydų-masonų sąmokslas“ kažkas „nukalė“, kvailiau sugalvoti vargu ar įmanoma. Visų pirma, ko gero, iki XX a. Mūrininku galėjo buti tik vyras, o žydai, juodieji afrikiečiai ir kiti spalvotieji... nebuvo net kalbos, kad būtų priimti. Dar ir šiandien juodaodžiai turi atskirą Ordiną.

Tamplieriai egzistuoja kaip atskiras Ordinas bei dalis, „susiliejusi“ su mūrininkų Lože, nes yra laipsniai ir Ritualas. Yra daug visokių Ordinų. Breivikas buvo Mūrininkas, bet, matyt, kvanktelėjo. Su galva taip jau būna... galvos pasimaišo nepriklausomai, ar katalikas, ar musulmonas, ar Mūrininkas...“

Susijusi publikacija:

http://www.radikaliai.lt/knygos/251-esantys-bet-neregimi-masonai-buvusios-lietuvos-didziosios-kunigaikstystes-zemese-1776-1822-istorija-ir-saltiniai