Filharmonijoje skambės Kinijos mongolų tradicinė muzika ir monumentalus minimalistinės muzikos opusas (video)

Dosnus mongolų išminties muzikos vandenynas „Ih Tsetsn“

LNF, bendradarbiaudama su Latvijos ir Estijos koncertinėmis organizacijomis, rengia Kinijos kultūros metus Baltijos šalyse. Šiais metais norima pristatyti įvairių žanrų Kinijos atlikėjus.

Vasario 17 d. Kaune ir 18 d. Vilniuje pasirodys Vidinės Mongolijos folkloro ansamblis „Ih Tsetsn“, garsėjantis gerklinio dainavimo virtuoziškumu.

Jau ne pirmus metus vyksta Baltijos valstybių ir Kinijos muzikiniai mainai: Lietuvos nacionalinė filharmonija į Kiniją yra pasiuntusi Lietuvos kamerinį orkestrą, violončelininką Davidą Geringą, M. K. Čiurlionio kvartetą, Baltijos gitarų kvartetą bei Artūro Noviko vadovaujamą ansamblį „Jazz Island“. Kinijos mongolų tradicinės muzikos ansamblis „Ih Tsetsn“ pradeda Kinijos kultūros metus Baltijos šalyse.

Kadaise valdytas Mongolų Yuan dinastijos, šiuolaikinis Pekinas tapo mongolų muzikos centru Kinijoje, pritraukiančiu vis daugiau jaunų atlikėjų iš Vidinės Mongolijos provincijos. Nuo „ilgos dainos“ iki mongoliško hiphopo – tokį platų muzikinį spektrą galite išgirsti Pekine muzikuojančių mongolų grupių programose.

Vidinė Mongolija – autonominis Kinijos regionas šiaurinėje šalies dalyje (įkurtas 1947 m.), užimantis maždaug 1,2 milijono kvadratinių kilometrų ploto ir turintis apie 25 milijonus gyventojų. Vidinės Mongolijos sostinė yra Hohotas, didžiausias miestas – Baotou; regione įteisintos dvi valstybinės kalbos – kinų (mandarinų) ir mongolų.

2008 m. muzikos prodiuseris iš Vidinės Mongolijos Zhizhong Zhu subūrė geriausius šio nuošalaus Kinijos regiono muzikantus į grupę „Ih Tsetsn“. Tai etninis mongolų ansamblis iš Pekino, kurio muzikantai užaugo Vidinės Mongolijos lygumose.

Mongoliškai Ih reiškia „platus ir dosnus“, o Tsetsn – „išmintis“. Atlikėjai gimė piemenų šeimose, iš tėvų ir kitų liaudies muzikantų mokėsi groti morin khuur – mongolišku dvistygiu smuiku su arklio galva bei kitais instrumentais (2008 m. morin khuur buvo paskelbtas UNESCO kultūros paveldo objektu). Vėliau jie mokėsi muzikos mokyklose, o baigę pateko į Vidinės Mongolijos meno trupes jau kaip profesionalūs atlikėjai: yra įvaldę strykinius ir gnaibomuosius styginius instrumentus, dainuoja khoomei (gerklinis, obertoninis dainavimas).

Visi „Ih Tsetsn“ nariai yra pasirodę Kinijos Centrinėje televizijoje bei laimėję prestižinius prizus įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose konkursuose. Pastaraisiais metais jie pasirodė tokiose prestižinėse salėse: Sun Yat-seno, Pekino, Šendženo, Tiandzino, Šanchajaus Didžiajame teatre; gasroliuota Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Olandijoje, Švedijoje, Belgijoje, Japonijoje. 2014 m. „Ih Tsetsn“dalyvavo festivalyje „Smithsonian Folklife“ festivalyje Vašingtone ir „China Now“ festivalyjeToronto „Harbourfront“ centre.

„Ih Tsetsn“muzikantai griežia tradiciniais mongolų instrumentais: jau minėtu morin khuur, topshuur (dvistygis gnaibomasis) ir hubosi (keturstygis); atlieka khoomei (gerklinio, obertoninio dainavimo stilius) ir „ilgąsias dainas“ (vienu skiemeniu išdainuojama daug garsų). Abu šie dainų žanrai yra įrašyti į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą.

Kinijos kultūros metų Baltijos šalyse programą remia Kinijos Liaudies Respublikos Kultūros ministerija, Kinijos Liaudies Respublikos ambasada Lietuvoje.

Kinijos mongolų ansamblio „Ih Tsetsn“ koncertai vyks vasario 17 d. 18 val. Kauno filharmonijos salėje ir vasario 18 d. 19 val. Vilniuje, Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje. Koncertą veda Algirdas Klova. Kviečiame!

Ih Tsetsn

Amerikiečių minimalizmo korifėjaus Johno Adamso koncerto premjera Lietuvoje

Vasario 21 d. Nacionalinėje filharmonijoje, simfoninės muzikos koncerte „Iš orkestro lobyno“ maestro Juozo Domarko diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras prisimins Paul’į Dukas ir Aleksandrą Skriabiną, o su fortepijonų duetų – Rūta Riktere ir Zbignevu Ibelhauptu nustebins premjera Lietuvoje. Skambės monumentalus XX a. minimalistinės muzikos opusas – amerikiečių minimalizmo korifėjaus Johno Adamso koncertas „Grand Pianola Music“. 

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) pažintis su amerikiečių minimalisto, Harvardo universitete kompozicijos studijas baigusio Johno Adamso kūryba visų pirma siejama su šio kompozitoriaus monumentalios simfoninės partitūros „Harmonielehre“ („Harmonijos mokymas“, 1985) atlikimu dar 1988 metais. Šiame kūrinyje originaliai sujungiamos Schönbergo idėjos, veržlaus ir ekspresyvaus romantinio stiliaus bruožai ir minimalistinės technikos principai. Diriguojant maestro Domarkui, LNSO jį pagriežė gastrolėse tuometiniame Leningrade, šiuolaikinės muzikos festivalyje. Tai buvo europinė ir sovietinė „Harmonielehre“ premjera, be to, festivalyje Lietuvos muzikantai susitiko ir bendravo su pačiu Adamsu. Nuo tada orkestras nuolatos grįžta prie šios kompozicijos, ji įrašyta jubiliejinėje LNSO kompaktinėje plokštelėje.

Dviejų dalių koncertą „Grand Pianola Music“ (pavadinimą galima versti kaip „Muzika didžiajai pianolai“) Adamsas baigė kurti 1982 m. pradžioje bei neužilgo, tų pačių metų vasario 26 d., įvyko pasaulinė kūrinio premjera. Anot kompozitoriaus, šis opusas iš jo pareikalavo daug kūrybinių pastangų, net ir praėjus dešimtmečiui, dar buvo redaguojamas. Kūrinio idėja Adamsui kilo bevažiuojant Amerikos greitkeliu – pro šalį skriejantys du juodi limuzinai jo vaizduotėje netikėtai transformavosi į milžiniškus „Steinway“ fortepijonus, oras netikėtai prisipildė automobilių variklių skleidžiamomis B-dur ir Es-dur trigarsių harmonijomis. Tai Adamsui priminė studijų San Franciske laikus, kai artėjant link konservatorijos, jis gėrėdavosi tobulu muzikos chaosu, sklindančiu pro atvirus langus, – vienu metu dvidešimties ar daugiau fortepijonų atliekamomis Chopino, Beethoveno, Rachmaninovo kompozicijomis, regtaimo, džiazo melodijomis. Kūrinį sudaro dvi dalys Part I ir Part II: On the Dominant Divide. Pirmoje dalyje, kompozitoriaus teigimu, iš tiesų skamba du skirtingi epizodai, atliekami be pertraukos. Orkestro sudėtyje nėra styginių, bet gausu mušamųjų instrumentų, tarsi „sirenos“ (Adamso apibūdinimas) partitūrą paįvairina trys moteriški balsai. Koncerte Vilniuje dainuos vokalistės: Brigita Stanislauskaitė, Lina Valionienė ir Milda Zapolskaitė.

Lietuvoje Adamso koncertas „Grand Pianola Music“ skamba pirmą kartą. Beje, 2008 m. Filharmonijos salėje Rūta Rikterė ir Zbignevas Ibelhauptas atliko Adamso kito fortepijoninio dueto lietuvišką premjerą – 1996 m. sukurtą „Hallelujah Junction“ dviem pianistams, dedikuotą vienam sėkmingiausiai dirbančių pasaulio impresarijų Ernestui Fleischmannui.

LNSO vakaro programoje „Iš orkestro lobyno“ įprasminamos ir dviejų kompozitorių sukaktys. Minint prancūzų kompozitoriaus Paul’io Dukas gimimo 150-ąsias metines, atliekamas nuotaikingas simfoninis skerco „Burtininko mokinys“, o rusų kompozitoriaus Aleksandro Skriabino mirties 100-mečiui skiriama jo rafinuotos instrumentuotės, itin sudėtinga XX a. pradžios simfoninės muzikos partitūra – „Ekstazės poema“.

Johnas Adamsas