Juozas Eitmanavičius: „Be kelionių gyventi neįmanoma. Jos yra mano gyvenimo stilius ir pagrindas“

Papasakokite apie savo – Klajūno – keliones, ir kaip jos atvedė į Islandiją? Kada joje atsidūrėte ir kodėl likote? Kuo patraukė Islandija?

Esu užkietėjęs turistas nuo mažumės. Nuo vaikystės daug skaičiau ir knygos man atskleidė meilę kelionėms ir paslaptingiems kraštams.

Į pirmą didesnę kelionę patraukiau būdamas antroku. Gal tikėjausi nusigauti pas indėnus? Keliavau dvylika dienų, o tuo metu vyko sąjunginė mano paieška... Grįžau, kai sužinojau, kad mama labai pergyvena. Po šių klajonių jau savarankiškai galėjau keliauti po gimines.

Buvo dar vienas bandymas su bendraklasiu, berods trečioje klasėje, pasistatyti lėktuvą, tiesa, mamą ir seses apie šiuos planus perspėjau iš anksto. Visi kažkaip labai ramiai reagavo...

Mokiausi Vilniaus A. Vienuolio vid. mokykloje. Turėjau nuostabius mokytojus, vienas iš jų - geografijos mokytojas Antanas Ivanauskas, kuris buvo parašęs Lietuvos geografijos vadovėlį. Jo dėka atsidūriau orientacijos sporte. Po kiek laiko tapau Respublikos, o vėliau ir Pabaltijo čempionu. Pastoviai klasėje organizavau ekskusijas, žygius ir t.t.

Kiek šalių esate aplankęs, kas, be Islandijos, Jums dar kaip fotografui atrodo fotogeniškos šalys?

Sovietų laikais keliavau po Sąjungą. Dirbau LTV ir turėjau ilgas atostogas, tad pusę jų praleisdavau keliaudamas dviračiu, o kitą dalį skrisdavau tolyn. Taip pasibasčiau po Karpatus, Krymą, Kaukazą, Vidurinę Aziją, Uralą, Kolos pusiasalį, Solovkų salas ir t. t. Galiu pridurti, kad firmų organizuojamose kelionėse dalyvavau tik du kartus. Keliavimas minioje ne man...

Pasikeitus laikams, pradėjau keliauti automobiliu. Aplankyta Lenkija, Vokietija, Slovakija, Čekija, Vengrija, Austrija, Italija, Vatikanas, San Marinas, Šveicarija, Prancūzija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Nyderlandai, Belgija, Danija, Suomija, Švedija, Norvegija, Farerai, Jungtinė Karalystė, Portugalija, Ispanija.

Daugelyje šalių buvau ne kartą, o Islandijoje gyvenu jau keturioliktus metus. Ją išvažinėjau skersai ir išilgai. Čia pravažiavau per 300 000 km. Šią nepakartojamą šalį aprodžiau daugybei draugų, taip pat ir islandams.

Sveikinu pasirodžius Jūsų (kaip suprantu,debiutinei?) knygai. Ji tikrai puiki, tačiau, žinodamas Jūsų fotografijas, matau, jog knygoje yra tik maža dalelė to grožio, kurį užfiksavote Islandijoje ir kitur. Ar galvojate apie fotografijų albumą, parodas?

Kelionėse visada lydi fotoaparatas.Pradėjau nuo „Smenos“... Nemažą įtaką fotografijai turėjo darbas LTV, kurioje pradirbau dvylika metų. Fotogeniškumas yra nelengva tema. Man fotogeniška yra beveik viskas. Juk svarbu, kaip pažiūrėsi į įvairius dalykus, kaip juos priimsi, kaip per save perteiksi. Neįdėjęs dalelės savęs, gero kadro nesukursi. Kaliausė kažkada sakė, kad svarbu įžvelgti stebuklą paprastuose dalykuose.

Daugelis klausia, kada suruošiu fotoparodą ar išleisiu fotoalbumą. Man tai atrodo kiek ankstokai, juk esu tik paprastas mėgėjas, gal kiek daugiau laiko skyręs fotografijai.

Gal netyčia turite „roko praeitį“, esate grojęs kokioje nors grupėje? Jei ne, koks menas Jums daro įtaką be fotografijos? Kokią muziką, dailę, kiną, teatrą, literatūrą vertinate?

„Roko praeities“, kaip atlikėjas, neturiu, bet labai daug dirbau su muzikos redakcija, teko prisidėti prie pirmųjų klipų kūrimo, tad kažkiek savo nagus esu ir ten prikišęs.

Dalyvavau filmuojant daugybę LTV filmų ir pastatymų. Ypač šilti prisiminimai apie bendradarbiavimą su „Keistuoliais“.

Mėgstu klasikinę, istorinę, turistinę literatūrą, paskaitau gerą detektyvą, pavartau ir poeziją.

Muziką mėgstu įvairią: klasikinę, džiazą, roką, dainuojamąją poeziją.

Stengiuosi neatsilikti nuo gyvenimo, nesėdžiu sudėjęs rankų, o stengiuosi, kuo daugiau nuveikti, pamatyti, perskaityti, išgirsti, pačiupinėti, įamžinti.

Ar daug lietuvių atvyksta į Islandiją turistauti, kiek jų liko gyventi?

Turistų Islandijoje niekada netrūko. Vadinu ją turistų Meka. Dabar vis daugiau turistų atvyksta ir iš Lietuvos. Malonu, kad valstybė, kokius paskutinius penkis metus, ėmė skirti didesnį dėmesį turizmui. Islandija keičiasi neatpažįstamai: kelių būklė vis gerėja, turizmo infrastruktūros plėtra ir t.t. 

Kita vertus, norisi ramybės, nepaliestos gamtos. Daugelį nuostabių vietų jau pasiekė civilizacija ir kai kur jau tampa nebemalonu. Daug islandų skundžiasi, kad nebeturi ramybės, negali ramiai praleisti laiko savo pamėgtose vietose.

Gal todėl, nesvarbu kur keliauju, stengiuosi pabuvoti ne turistinio sezono metu, tada dar įmanoma išvengti minios, pajusti tikrą šalies grožį ir gyvenimo pulsą.

Artimiausi Jūsų planai.

Planų daugybė. Laikas lekia strimgalviais, o taip norisi tiek daug pamatyti, sužinoti, pabuvoti. Neapleidžia noras pakeliauti po Pietų Ameriką, juk svajoju apie tai nuo vaikystės. Ne apgraibomis, bet pabūti, pagyventi ten ilgesnį laiką. Planų planas yra kelionės, nes be jų gyventi neįmanoma. Jos yra mano gyvenimo stilius ir pagrindas...