GITARISTAI ANT PLATFORMOS: „Sako, kad Lietuvoje miršta garsas, gera muzika miršta. Niekas čia niekada nemirė ir nemirs“ (video)

Nuorodos:

https://www.facebook.com/GitaristaiAntPlatformos

https://soundcloud.com/gitaristaiantplatformos

Interviu (2015 01 21):

Kas jūs?

Vardas: „Gitaristai Ant Platformos“ (GAP).

Gimimo data: 2014 rugpjūčio 9 d.

Gimimo vieta: „Blic Bar“, Šiauliai.

Vaisiaus turinys:

Matas Ričkus – vokalas, gitara;

Nedas Latovinas – saksofonas;

Kornelijus Stučkus – gitara;

Bernardas Ručinskas – bosinė gitara, kontrabosas.

Kaip susibūrėt?

Susibūrėm labai netikėtai, grojom lauke, bet lietus užklupo, tai mus priglaudė „Blic baras“. Visiems patiko mūsų grojimai, tai pakvietė pagroti dar ir sekantį vakarą, tada grojom dar penkiese. Nuo to vakaro kažkaip visiems buvo savaime suprantama, kad nors grupės sudėtis dar buvo neaiški, bet mes jau grojom kartu. Paskui grupė išsigrynino, nariai keitėsi, ir liko galutinis ketvertas.

Ar GAP jums visiems pirmoji grupė?

Nesenai susikūrę ,,Gitaristai Ant Platformos“ visiems grupės nariams yra pirmasis rimtas projektas.

Grupė ką tik susikūrusi, taigi studijiniai įrašai dar tik ruošiami, pirmųjų įrašų galima laukti mūsų facebook puslapyje https://www.facebook.com/GitaristaiAntPlatformos.

Bet turim nemažai live įrašų.

Kokiuose žymesniuose, įdomesniuose koncertuose, festivaliuose dalyvavote?

Ketvirtajame dainuojamosios poezijos festivalyje-konkurse Elenai Mezginaitei (1941–2005) atminti, kurį ir nugalėjom, taip pat nesenai prisijungėme prie muzikinio projekto Panevėžys LIVE.

Kaip vadinate savo stilių?

Mūsų muzikinė spalva, kūrybos žanras vis dar manifestuojasi, rodos, tik ką groję roką, kuriame dainuojamąją poeziją, paskui vėl grįžtame atgal – vyksta tam tikras ciklas. Gal tas nuolatinis kitimas, eksperimentas ir yra mūsų asmeninis atspalvis.

Ką manote apie garso meną/eksperimentinę muziką/garsavaizdžio meną (derinant su ir teatru, pvz.) pasaulyje ir Lietuvoje? Ką labiausiai vertinate?

Muzikoje būtinas plėtimasis, naujų išraiškos niuansų ieškojimas. Tai kalba, besivystanti kalba, kuri su laiku darosi vis platesnė, su savais dialektais, tarmėmis. 

Atlikėjas būtent tą ir daro – ieško, keičiasi, vėl ieško, kalbasi su klausytoju, kartais šiek tiek pasipyksta. Praktikuojantis muzikantas neapsieis be eksperimentų, juk garso menas bando rasti tinkamą emociją, kažkokį sąlytį su pašnekovu, o kas geriausiai išmano emociją, jei ne žmogus. Todėl tiek klausytojas, tiek atlikėjas – abu tampa tikrais eksperimentiniais triušiais. Apskritai, bet kokie menai juk sieka atrasi kažkokį komunikacijos būdą, nes kai kurios mintys nesileidžia išreiškiamos žodžiais. Reikia ieškoti kitų būdų, kitos kalbos. Tada ir ateina menai.

Sako, kad Lietuvoje miršta garsas, gera muzika miršta. Niekas čia niekada nemirė ir nemirs, reikia tik mokėti ieškoti gyvenamųjų vietų. O jų niekada netrūksta.

Pagrindinės įtakos – nuo muzikos iki bet ko.

Patys savo kūrybą apibūdiname gan panašiai – nuo muzikos iki bet ko. Turbūt didžiausią įtaką tokiam eksperimentiniam vaizdui ant scenos padarė komikas / atlikėjas Tim Minchin.

Vyksmą scenoj galima pavadinti performansu, nors muzika mūsų pasirodymuose atlieka didžiausią vaidmenį. Mėgstame traktuoti save kaip muzikantus / komikus, kartais net aktorius. Einant į mūsų koncertą nereikėtų tikėtis vien pasiklausyti muzikos, nemažai eksperimentuojame su tekstais, choreografija. Darom tai, kas mums linksma.

Koncertuose būna linksma?

Daugiausiai streso ir juoko sukėlė koncertas Šiaulių naktyse. Likus dienai iki koncerto būgnininkas netikėtai išvažiavo į Vilnių. Jau, atrodo, viskam pasiruošėm keturiese, bosistas ėmesi perkusijos, paruošėm programą nauja sudėtimi. Bet dvi valandas prieš koncertą bosistas parašė sms, kad nepagros, nes net nebepastovi, suprask, švęst išėjo. Žodžiu, grojom trise, o saksofonistui teko mušti perkusiją. Neaišku, gal čia lietus kaltas, bet ritmą išlaikyti nebuvo labai lengva.

Mėgstamiausi/labiausiai vertinami Lietuvos/užsienio muzikantai/grupės.

Lietuvoje įdomių grupių ir atlikėjų tikrai netrūksta. Turbūt labiausiai vertiname šiuos: Liūdni Slibinai, Kamanių Šilelis, Freaks on Floor. Liaudies muziką gražiai interpretuoja vokalistė Rugilė Daujotaitė. Manome, kad Lietuvos dainuojamosios poezijos fakelą dabar neša maestro Domantas Razauskas. Mėgstame ir džiazą, ir metalą, ir folklorą, klausom visko ir visaip, labai sunku išskirti tuos vertingiausius.

Ar yra toks dalykas kaip menininko Pašaukimas? Ar tai tiesiog, kaip sakė a.a. E. Mieželaitis, „1 proc. talento ir 99 proc. darbo“?

Aišku, pašaukimas egzistuoja. Bet, kad kūryba būtų suprantama, kad klausytojas suvoktų menininko perduodamą žinutę, būtina lavinti techniką. Vis dėl to darbas yra svarbesnis, nei talentas. Juk daug dirbant, nors ir neturint talento galima pasiekti žinutės priėmėjo širdį, bet va turint vien talentą ir nedirbant – nelabai.