„Eik Tu Nachui Blet“. Interviu su VLKK leidimu (N-18, video)

Interviu (2015 01 20).

Kai pamačiau internete grupės pavadinimą, pagalvojau, kad tai pokštas. Tikriausiai taip nėra. Kas esate?

Esu Mykolas Poškus, gimęs 1992.04.01 Anykščiuose, šiuo metu gyvenu Vilniuje.

Ar esate buvęs pankas, kaip daugelis hiphopo ir ne tik atlikėjų (Svaras, Kastetas ir t. t.)?

Su muzika susipažinau dar būdamas vaikystėje. Pamenu, kai kaime pasistatydavau viską, ką rasdavau skambančio iš senelio dirbtuvių ir daužydavau rėkdamas visa gerkle, net porą kasečių teko įrašyti!

Kiek rimčiau muzika susidomėjau būdamas paauglystėje, kokiais 2004 m. Tuo metu daugiau eksperimentavau gyvais instrumentais, paskui repavau ir po mažu pradėjo bręsti punk rock'as.

Tamstos diskografija.

Grupių buvo nemažai, tačiau jos labiau simbolinės, nes nieko padoraus taip ir nesukūrėm. Ko gero, brandžiausia kūryba buvo kartu su grupe E.T.N.B. (2008–2013).

Jang Mp – Jang Mp (2008)

Eik Tu Nachui Blet – The Best Of (2010)

Eik Tu Nachui Blet – The Best Of The Bestz (2011)

Mykolas, Darius, Eimantas ir Liudas Jurkšaičiai – Tegul taip skamba koveriai  (2011)

Eik Tu Nachui Blet – Aš pankas ir man pochui (2011)

Eik Tu Nachui Blet – Seeking for assylum (2012)

Eik Tu Nachui Blet – Elektroninis velnias (2013)

Su tokiu paskutinio albumo pavadinimu tik Andrių Mamontovą apšildyti. Jis irgi mėgsta keiktis. Gal kartu grojote?

Su E.T.N.B. teko groti festivalyje ,,Sala", vienoje scenoje kartu su G&G Sindikatu ir dar kažkokiomis grupėmis, kurių pavadinimai neįstrigo, kartą su draugų kompanija organizavome festivalį „Ryk“ 2011 m., bet dauguma pasirodymų būdavo garažiniai tarp draugų draugams, tada ir apverstą kryžių nebijodavom padeginti išsidažę.

Elektroninę kūrybą, taip pat, kaip ir Hip Hop'o muziką, ilgą laiką slėpiau užnugaryje, nežinau kodėl, turbūt jaučiausi nepribrendęs.

Dabar niekur negroju, o pastaruoju metu kuriu šėtonišką shranz'ą 666 (juokauju), eksperimentuoju su garsais lo-fi formos, chiptunes skambesio, idm'inio tipo. Visgi norisi truputį mėsos, nors ir ambient'o įmaišau į visą tai.

Sunkus gyvenimas.

Turbūt labiausiai įtakoja gyvenimiškos patirtys: kelionės, žmonės, liūdesys, meilė, spalvos...  Muzikoje įkvėpėjų neieškau, nors jos klausau daug, gal kiek per daug, tačiau kas liečia kūrybą – šneka širdis.

Nuo mažens mėgau The Doors ir B.I.G., atrodo, visai skirtinga muzika, niekuo nesisieja tarpusavy, tačiau galima sakyti, jog užaugau klausydamasis 69's psichodelinio roko ir old school'inio Hip-Hop'o. Mėgstu senąjį Soul'ą, Jazz'ą, Bliuzą, Regį, Ska, Speed Garažą, Techno, na, bet šiais laikais nustebinti būtų gan sunku, nors visur yra perlų, pvz: John Maus, Blabbermouf, Andy Stott, be abejo, Cris Clark ir Mr. Oizo. Dievinu Tim Maia, Amon Tobin.

Lietuviai groti moka ar?

Lietuviškos muzikos taip pat yra geros, bet jos vertinti europiniame lygmenyje net neverta. Mėgstu lietuvišką repą, jis neatrodo sugadintas visų tų bling bling'ų, patiko OBŠRR albumas „Nustebusiam Nebūti“, vertinu Edvino Gogelio, Adam Beker, Micro One/SID 3000 kūrybą.

Eksperimentuojat?

Garsas/vaizdas yra visko dalis, jei to nebūtų, neegzistuotų tokie dalykai, kaip muzika/teatras, neegzistuotų menas ir nebūtų mūsų. Eksperimentuoti, ieškoti naujų skambesių, juos derinti tarpusavy yra kur kas smagiau nei bandanti taikytis į niudienų šlamštą, kuriame kalba pinigai. Vertinu nuoširdžią kūrybą, turbūt todėl labiau mėgstu undergroundą ir iš jo neišlipu pats.

Kvailiojat?

Su E.T.N.B. nuolatos darydavom nesamones, gerdavom ir labai linksmai leisdavom laiką, vien paklausius įrašų galima suprasti.

Pamenu, kai su grupės gitaristu Eimantu Deveikiu įrašinėjom akapelas „Meine Familie“ gabalui iš „The Best Of The Bestz“ albumo. Tąkart bandėm imituoti grupės Rammstein balsus prisiglaudę prie rekorderio, žodžiu, prisijuokėm iki ašarų, trūko oro, asmeniškai galvojau, kad numirsiu, o dar koks tekstas:

Ich habe eine Mutter,

Ich habe eine Vater,

Ich habe eine Bruder

Und habe eine Schwester.

DAS IST MEINE FAMILIE (2x)

Dar visai geras buvo, kai įrašėm koverių albumą, per kokį pusvalandį išniekinom garsiausius kūrinius, ir viskas – albumas iškeptas!

Tačiau taip elgėmės ne be reikalo, kiekvienoje ankstyvosios ar vėlyvosios grupės kūryboje yra nemenka gyslelė sarkazmo, o tai mums teikdavo pozityvumo ir galimybę išreikšti nuomonę. Kartais klausytojai nesupranta (tas taipogi džiugina). Pvz., turime kūrinį „Idy ti...“, kurį padarėm siekdami pasijuokti iš marozų, ir žinot ką? Marozams patinka, groja kultūrnamio diskotekose, skamba mašinose ir pan.

Labai smagu!

Esu ramus, dažnai užsisvajojęs, bet savęs vertinti iš šalies nemėgstu.

O natas skaitot? Jang MP muzika labai graži.

Turi girdėti, jausti garsus ir skambesį, skonį, tiesiog reikia klausos. Gali būti baigęs muzikos mokyklą, išmokti groti instrumentais, bet jei jos nėra, tai lieka tik techninis darbas: dainų kalimas iš natų, koveriai, jokių improvizaxijų. Tokio dalyko kaip klausa neišugdysi. Žinoma, yra nemažai tokios muzikos, kurioje groja išvaizda/judesiais, tačiau tai tik prodiuserių tampomos lėlės, kažkas vis tiek juk turi sukurti madų besivaikomą garsą, pagal kurį dainuos primatai autotuno pagalba, šioje situacijoje pagrindinę dalį sudaro darbas, bet ir pinigai. Asmeniškai, nesu priklausomas nuo kažko, kuriu tai kas patinka, norėsiu, sukursiu metalo, granžo, repo gabalų. Nesiekiu iš to šlamančių, bet noriu būti išgirstas ir teikti džiaugsmą klausytojams.

Be talento nebus kūrinio, be darbo nebus rezultato.

Eik tu...

Nesinori pasirodyti dunduku. :D Ačiū.

Nuorodų turit?

https://soundcloud.com/yang-mp

https://soundcloud.com/eik-tu-nachui-blet

https://www.facebook.com/Yangsounds

https://www.facebook.com/pages/Eik-Tu-Nachui-Blet/202439883156852?fref=ts