Fotomenininkui Algimantui Žižiūnui – garbingas apdovanojimas

2015 m. sausio 10 d. atšventusį 75-erių metų jubiliejų, fotomenininką Algimantą Žižiūną pasveikino Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės pavaduotoja Irena Degutienė.

Iš tiesų per daugiau kaip 40 savo kūrybinės veiklos metų fotomenininkas Algimantas Žižiūnas daug nuveikė dirbdamas profesionalų ir visuomeninį darbą kaip žurnalistas, profesionalus fotografas, pedagogas, kraštotyrininkas.

Fotomenininkas yra laimėjęs du aukso medalius sąjunginėse parodose ir vieną sidabro tarptautinėje fotoparodoje „Žena-88“ (Moteris-88) Čekoslovakijoje bei turi per 50 kitų apdovanojimų.

2006 m. spalio 23 d. Vengrų ambasados Lietuvoje kartu su kitais 10 Vėlinių įvykių dalyvių buvo apdovanotas Padėkos raštu už dalyvavimą 1956 m. revoliucijoje ir laisvės kovose Vengrijos sukilimo 50-ųjų metinių proga, kadangi buvo dalyvis 1956 m. Kauno Vėlinių įvykių, siejamų su Vengrijos sukilimu.

Svarbiausios daugiau kaip 40 metų aktyvios veiklos darbų temos: „Anykščiai ir anykštėnai“ (1963–); „Žurnalistai“ (1965–); „Lietuvos gamta“ (1958–); „Akimirkos“ (1965–); „O, muzika!“ (1969–); „Rankos“ (1970–); „Ančiškis – Lietuvos vidurys“ (1970–); „Kolos pusiasalyje“ (1974); „Veidai ir mintys“ (1977–); „Mano vizijų moterys“ (1977); „Prie jūrų marių“ (1978–); „Ten, kur Uralas, Sibiras“ (1972–1987); „Turkmėnija“ (1989); „Rašytojai“ (1970–); „Dailininkai“ (1970–); „Muzikai“ (1970–); „Mokslininkai“ (1970–); „Teatralai“ (1970–); „Visuomenės veikėjai“ (1970–).

Fotografas yra surengęs per trisdešimt ciklo „Veidai ir mintys“ fotoparodų tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Tai Lietuvos žinomų žmonių ir svečių portretai. Fotografo prašomi, portretuojamieji šalia portreto užrašydavo credo apie savo profesiją, kūrybą, gyvenimą. Intensyviai dirbdamas, autorius sukaupė per 1500 fotolakštų. Ši kolekcija yra įrašyta į agentūros „Factum“ Lietuvos rekordų knygą, išleistą  2003 metais. Viena žymiausių temų –  „Senovinės kupiškėnų vestuvės“.

Personalinės parodos įvyko:

• Kultūros namai, Mončegorskas, Rusija, 1974
• Žurnalistų sąjunga, Sverdlovskas, Rusija, 1980
• Universitetas, Vilnius, 1982
• Lietuvos televizija, Vilnius, 1983
• Lietuvos televizija, Vilnius, 1986
• Respublikinė biblioteka, Vilnius, 1983
• Centrinė biblioteka, Šilutė, 1983
• Kultūros namai, Krasnojarskas, Rusija, 1983
• Respublikinė biblioteka, Vilnius, 1984
• Kultūros rūmai, Anykščiai, 1985
• kino teatras Kosmosas, Sverdlovskas, Rusija, 1986
• kino teatras Kosmosas, Sverdlovskas, Rusija, 1987
• Respublikinis kino centras, Vilnius, 1987
• Švietimo ir mokslo namai, Ašchabadas, Turkmėnija, 1989
• „Lietuvos rašytojai“, Pedagoginis institutas, Vilnius, 1990
• Kultūros centras, Sumai, Ukraina, 1991
• Mokytojų namai, Vilnius, 1999
• „Anciškis – Lietuvos vidurys“, Kraštotyros muziejus, Panevėžys, 2000
• „Veidai ir mintys“, Meno darbuotojų rūmai, Vilnius, 1987
• „Veidai ir mintys“, Meno darbuotojų rūmai, Vilnius, 1988
• „Veidai ir mintys“, Fotografijos galerija, Vilnius, 1990
• „Veidai ir mintys“, teatras Vaidila, Vilnius, 1995
• „Veidai ir mintys“, Rotušė, Vilnius, 1998
• „Veidai ir mintys“, Maironio literatūros muziejus, Kaunas, 1999
• „Veidai ir mintys“, Vilniaus fotografijos galerija, Vilnius, 2000
• „Veidai ir mintys“, fotografijos galerija Prospektas, Vilnius, 2001
• „Veidai ir mintys“, G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Panevėžys, 2002
• „Veidai ir mintys“, Biržų krašto Sėlos muziejus, Biržai, 2003
• „Veidai ir mintys“, Pakruojis, J. Paukštelio viešoji biblioteka ir Švietimo skyrius, 2003
• „Veidai ir mintys“, fotografijos galerija Prospektas, Vilnius, 2005

Grupinės parodos:

• „Darbas – žmogaus sparnai“, Maskva, Rusija, 1984
• Mokslininkų namai, Maskva, Rusija, 1989
• „Sąjūdis“, Miesto salė, Vespremas, Vengrija, 1989
• Parodų galerija, Berlynas, Vokietija, 1990
• Alex galerija, Vašingtonas, JAV, 1990
• „Sąjūdis“, Det Norske Teateret, Deichmanske Bibliotek, Oslas, Norvegija, 1991
• „Sausio įvykiai Lietuvoje“: Klub kultury filmowej, Zeliona Gura, Lenkija, 1991; Miesto parodų salė, Bratislava, Slovakija, 1991; Pasaulio taikos kongresas, Roma, Italija, 1991; Politinių kalinių rūmai, Budapeštas, Vengrija, 1991; Kultur–buset salė, Stokholmas, Švedija, 1991; Universitetas, Tiūbungenas, Vokietija, 1991.

Fotografijos kolekcijose:

• Bibliografija. Lietuvos fotografija (Vilnius, 1971, 1974, 1978, 1981, 1986, 1987)
• Fotografen aus der UdSSR (Baden Badenas, 1982)
• Fotojarbuch International (Leipcigas 1982)
• Fotografijos muziejus, Šiauliai
• Fotogrfija v strukture massovoj kommunikacii (Vilnius, 1986)
• International Center of Photography. Encyclopedia of Photography (Niujorkas, 1984)
• Lietuvos dailės muziejus, Vilnius
• Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien (Vilnius, 1997, 1998, 1999, 2001, 2002, 2003 ir t. t.)
• Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Vilnius
• Lietuva laisva (Vilnius, 2000)
• Lietuvos laisvės sąjūdis (Vilnius, 1998)
• Lietuvos muzikos, teatro ir kino muziejus, Vilnius
• Lietuva. Praeitis, kultūra, dabartis (Vilnius, 1999)
• Lietuvos valstybės archyvo Vaizdo ir garso dokumentų skyrius (daugiau kaip 250 000 vnt. fotografijų ir negatyvų), Vilnius
• Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, Vilnius
• Ōīņī Photo (Maskva, 1974)

Fotomenininkas kūrė ir grožinę literatūrą: rašė eiles, apsakymus, fotonoveles. Ypač nemažai kūrinių yra parašęs vaikams, iš kurių vienas – poema „Eketės paslaptys“, iliustruota dailininkės Serenos Pečiūnaitytės, 2005 m. išėjo atskira knygele. Savo kūrinius skelbė vaikų žurnale „Bitutė“ ir laikraštyje „Kregždutė“. Kaip kūrybos vaikams autorius buvo priimtas į Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos narius.

Daugelis Lietuvos istorinių, literatūrinių ar kitokių dokumentinių bei enciklopedinių leidinių iliustruoti ir Algimanto Žižiūno nuotraukomis. Jo fotografuotų rašytojų portretai panaudojami leidžiant lietuvių autorių knygas Lietuvoje bei išverstas į kitas užsienio kalbas įvairiose šalyse.

Algimantas Žižiūnas aktyviai bendradarbiavo su Invalidų draugijos kultūrinių renginių aktyvu: padėdavo parengti draugijos rengiamas neįgaliųjų fotomeno parodas, jas komentavo ir vertino, padėjo nustatyti nugalėtojus bei skaitė paskaitas neįgaliųjų seminaruose.

Jau beveik dešimtmetį bendravo su Anciškio (Kėdainių r.), iš kurio yra kilę jo tėvai ir seneliai, pradinės mokyklos moksleiviais. Paskelbęs metų temą, rengė jiems piešimo konkursus, kurių rezultatus skelbė per Porciunkulės atlaidus, apdovanodamas vaikus piešimo reikmenimis, vertingomis knygomis, albumais ir paties įrėmintomis savo darytomis meninėmis Ančiškio nuotraukomis.

Ančiškio vaikams fotomenininkas rengė mažas vietovės tyrinėjimo ir senienų rinkimo ekspedicijas, mokė pažinti gimtąsias vietas, žinoti jų istoriją, gamtą ir visa tai saugoti bei vertinti. Taip pat kartu su Ramygalos ir Vadoklių vidurinėmis mokyklomis Ančiškyje rengė literatūrinius poezijos pavasarėlius, į kuriuos pasikviesdavo ir Lietuvos rašytojus. Taip pat remė šio bažnytkaimio gyventojus surinkta labdara.