Pradžia / Radikaliai
 

Po 30 metų – festivalio „Lituanika“ atgimimas (video)

Gyva legenda Lietuvos alternatyviosios muzikos scenoje Dovydas Bluvšteinas patvirtino, kad vyksta „preliminarios konsultacijos“ dėl festivalio „Lituanika“ atgimimo, kurio renginiai bus surengti po 30 metų nuo pirmojo festivalio, įvykusio 1985 m. gegužės 24 d.

Mindaugas Peleckis
2015 m. Sausio 11 d., 22:10
Skaityta: 846 k.
Līvi - Saldus saule
Livi - Dzimta Valoda
"Kuningas" (Gunnar Graps Group, LP "Põlemine" 1988)
J.M.K.E - Tere Perestroika (Orig. Video)
"Tremtis" by ANTIS live from LP LITUANIKA 87

Festivaliui ruošiamasi tyliai, bet aktyviai – valstybinės televizijos archyvuose surasti garso įrašai, jau atsiliepė buvę festivalio dailininkai Linas Pikšrys ir Algimantas Lapienis, vyksta tolesnis darbas, pasak D. Bluvšteino, „dar nenusistovėjo koncepcija“.

Festivalis „Lituanika“ vyko 1985–1988 m. Tai – keturi didžiuliai Vilniuje rengti roko festivaliai. Juos rengė 1983 m. spalio 12 d. įkurtas klubas „Lituanika“.

„Lituanikos“ istorija gana plačiai aprašyta knygoje „Lietuvos rokas: ištakos ir raida“ (2011, p. 176–181). Neseniai atsiradęs feisbuko puslapis „Lituanika festivalis“ (https://www.facebook.com/Lituanikafestivalis) pateikia trumpą legendinio festivalio istoriją:

„1983 metais spalio 12 dieną prie LLKJS (komjaunimas, arba 1940–1991 m. veikusi Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sąjunga, – M. P.) egzistavęs interklubas buvo pervadintas „Lituanikos“ vardu, įprasminant 50 metų Dariaus ir Girėno skrydžio sukaktį per Atlantą.

1984 metais klubo „Lituanika“ taryba nutarė 1985 metais organizuoti muzikos festivalį. Šis festivalis, LLKJS nurodymu, turėjo būti skirtas XII pasaulio jaunimo ir studentų festivaliui Maskvoje.

1-asis festivalis „Lituanika'85“ vyko 1985 m. gegužės mėn. Vilniuje, Vidaus reikalų ministerijos kultūros ir sporto rūmuose. Organizatoriai: interklubas „Lituanika“. Jame dalyvavo 15 roko, džiazo grupių iš įvairių TSRS miestų. (VIA – vokalinis-instrumentinis ansamblis.)

1985.05.24 (penktadienis)

Biržų restauracijos dirbtuvių VIA (vad. E. Gražys)

Džiazo ansamblis, vadovaujamas V. Čekasino (Vilnius)

VIA „Opossum“ (Talinas)

Džiazo ansamblis, vadovaujamas R. Bagdono (Panevėžys)

VIA „Rondo“ (Kaunas, vad. A. ir G. Tautkai)

1985.05.25 (šeštadienis)

Šakių KMK VIA „Impulsas“(vad. E. Rutkauskas)

Džiazo kvintetas (Tbilisis)

VIA „Metro“ (Minskas)

VIA „Selskij Čas“ (Ryga)

VIA „Iskra“ (Taškentas)

1985.05.26 (sekmadienis)

VIA „Uniform“ (Talinas)

Džiazo duetas (Leningradas)

VIA „Post scriptum“ (Tbilisis)

Vilniaus elektrografijos MTI ansamblis „Katarsis“ (vad. P. Poškus)

Vilniaus nežinybinės apsaugos VIA „Studija“ (vad. J. Pulkauskas).

Žiuri, vadovaujama Mikalojaus Noviko, paskirstė prizus. Laureatais tapo „Ad Libitum“ (Vilnius) ir „Metro“ (Minskas). Jono Pulkausko vadovaujamai grupei iš Vilniaus atiteko publikos prizas. Manzurui Tašmatovui iš Taškento paskirtas prizas už profesionalumą. Džordana Butkutė („Impulsas“) gavo prizą už perspektyvumą ateičiai.

Antrasis festivalis "Lituanika'86" vyko 1986 m. gegužės mėn. 23–25 d. Vilniuje, Vidaus reikalų ministerijos kultūros ir sporto rūmuose. Organizatoriai: interklubas „Lituanika“, LTSR valstybinė filharmonija. Jame dalyvavo 16 grupių.

1986.05.23 (penktadienis)

VIA „Metro“ (Minskas)

VIA „Hetero“ (Estija)

VIA „003“ (Kaliningradas)

VVU pantomimos teatras (Vilnius)

VIA „Ad Libitum“, (Vilnius, vad. P. Poškus)

VIA „Bravo“ (Maskva)

1986.05.24 (šeštadienis)

VIA „Studija“ (Vilnius)

VIA „Sipoli“ (Ryga)

VIA „Bondo“ (Minskas)

VIA „Arija“ (Maskva)

VIA „Jumprava“ (Ryga)

VIA, vad. Gunnaro Grapso (Tartu, Estija)

VIA „Akvarium“ (Leningradas)

VIA „Roko laboratorija“, vad. A. Orlovas (Vilnius)

1986.05.25 (sekmadienis)

Jaunųjų koncertas „Anonsas“: „Antis“ (Kaunas), „Plentas“ (Pasvalys), „Foje“ (Vilnius), „Hilda“ (Vilnius).

Laureatų koncertas.

Mėgstamiausia publikos grupe tapo G. Grapso grupė, geriausia vokaliste – Žana Aguzarova iš „Bravo“, už atlikimo meistriškumą apdovanota G. Grapso grupė, už geriausias kompozicijas – „Sipoli“, „Bravo“ – už geriausią šou programą, „Akvarium“ – už stiliaus įvairumą. „Vilties prizas“ įteiktas grupei „003“, „Komjaunimo tiesos“ – „Jumpravai“.

Trečiasis festivalis „Lituanika'87“ vyko 1987 m. gegužės 19–24 d. Vilniaus sporto rūmuose. Organizatoriai: interklubas „Lituanika“ bei LTSR valstybinė filharmonija. Jame dalyvavo 28 grupės iš TSRS. Buvo suorganizuoti 6 festivalio vakarai, kuriuose apsilankė per 20 000 tūkstančių žiūrovų. Pirma ir antra dienos buvo skirtos lietuviškoms grupėms.

1987.05.19 (antradienis). Lietuviškos roko muzikos panorama

„Ad libitum“ (Vilnius)

„Balana“ (Vilnius)

„Ekslibris“ (Vilnius)

„Impulsas“ (Šakiai)

„Ramybės skveras“( Kėdainiai)

„Utopija“ (Šiauliai)

„Post skriptum“ (Vilnius)

1987.05.20 (trečiadienis). Lietuviškos roko muzikos panorama

„Hilda“ (Vilnius)

„Faktas“ (Vilnius)

„Kardiofonas“ (Kaunas)

„Horoskopas“ (Kaunas)

„Piligrimas“ (Kaunas)

„Aukcyon“ (Leningradas)

1987.05.21 (ketvirtadienis)

G. Grapso grupė (Talinas)

„Juke boks“ (Tbilisis)

„Brigada S“ (Maskva)

„Geltonieji paštininkai“ (Ryga)

„Katedra“ (Vilnius)

„Tigro metai“ (Kaunas)

1987.05.22 (penktadienis)

„Nikolaj Kopernik“ (Maskva)

„Jumprava“ (Ryga)

„Oblačnyj kraj“ (Archangelskas)

„Antis“ (Kaunas)

„Kolumbus Krist“ (Talinas)

1987.05.23 (šeštadienis)

„Nočnoj prospekt“ (Maskva)

„Nautilus“ (Sverdlovskas)

„Opus“ (Ryga)

„Avia“ (Leningradas)

„Kino“ (Leningradas)

„Lyvi“ (Liepoja)

1987.05.24 (sekmadienis)

Šalies roko klubų atstovų forumas „Roko klubai ir jaunimo muzikos vystymasis“.

Džiazo muzikos koncertas M. Kutuzovo aikštėje, A Abariaus ir P. Vyšniausko grupės.

Laureatų koncertas: „Antis“, „Lyvi“, „Jumprava“, „Ad Libitum“ ir „Sosedi“ (Leningradas).

Žiuri komisija, vadovaujama Sauliaus Šaltenio, pagrindinį prizą paskyrė roko grupei „Antis“ (1 vietą skyrė visi 14 komisijos narių), sunkiojo roko grupei „Lyvi“ (Liepoja, vad. Juris Jakovlevas) ir roko grupei iš Sverdlovsko „Nautilus“ (vad. Viačieslavas Butusovas).

Festivalio diplomantais tapo penkios roko grupės: „Jumprava“ iš Rygos (LTSR kompozitorių sąjungos prizas už geriausias roko kompozicijas), „Avia“ iš Leningrado (festivalio prizas už originalų pasirodymą), „Katedra“(Vilnius), „Opus“ (Ryga) ir G. Grapso grupė (Talinas).

Festivalio apdovanojimus taip pat pelnė grupė „Nikolaj Kopernik“ (Maskva), grupės „Katedra“ solistas P. Meškėla (vokalas), G. Grapso vadovaujamos grupės gitaristas J. Stichanovas, „Avia“ atlikėjas N. Gusevas (klavišiniai).  Festivalio dailininkas – A. Lapienis, šviesos režisierius – N. Birulis, grupės „Jumprava“ garso režisierius – A. Zaleckis, festivalio koncertų vedėjas – A. Klivečka.

Koncertą filmavo CBS televizija (JAV). Buvo išleista vinilinė plokštelė Lituanika'87 (Melodija, C60 26577 009).

Po 1987 metų Lituanikos festivalio dauguma interklubo „Lituanika“ aktyviausių narių pasitraukė iš LLKJS juridinės priklausomybės. LLKJS visada stengėsi kontroliuoti roko muzikos judėjimą Lietuvos TSR. Beveik iki 1988–1989 metų Lietuvos TSR teritorijoje nebuvo įmanoma organizuoti jokio tarptautinio renginio (bent jau soc. lagerio rėmuose) be Lietuvos TSR Komunistų partijos, komjaunimo ir saugumo organų tiesioginės kontrolės ir leidimo. Visą laiką nuo pirmojo 1985 metų festivalio LLKJS visokeriopai bandė roko festivaliui primesti įvairius ideologinius renginius, neleido grupėms vadintis vardais (reikėjo rašyti VIA, vokalinis-instrumentinis ansamblis, ansamblis būtinai turėjo priklausyti kokiai nors organizacijai), iš anksto derinti tekstus su cenzūra ir t. t. Tik Lietuvos kultūros fondo pirmininko Česlovo Kudabos ir pavaduotojo Gerimanto Tarvydo geranoriškumo dėka buvo užregistruotas pasitraukusių iš LLKJS žmonių Vilniaus jaunimo taikos klubas „Lituanika“. LLKJS visokeriopai bandė trukdyti užregistruoti klubą „Lituanikos“ vardu už LLKJS jurisdikcijos ribų. Nepavykus to padaryti, LLKJS kartu su LOS centru prie LLKJS 1988 metais organizavo „Rock forum“ festivalį, kaip tik „Lituanikos“ festivalio tradiciniu laiku, gegužės mėnesį. „Lituanikos“ festivalis 1988 metais dėl šių priežasčių buvo atidėtas iki rugsėjo mėnesio.

1988 metų „Lituanikos“festivalis buvo skirtas Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 55-osioms metinėms paminėti.

Ketvirtasis festivalis „Lituanika'88“ vyko 1988 m. rugsėjo 13–18 d. Vilniaus sporto rūmuose. Organizatoriai: klubas „Lituanika“ prie Lietuvos kultūros fondo, LTSR valstybinė filharmonija . Jame dalyvavo 33 grupės iš Estijos, Latvijos, Leningrado, Lietuvos, VDR, VFR, Lenkijos, Suomijos, Nyderlandų, Vakarų Berlyno: „Die Toten Hosen“ iš VFR, „Boom Operators“ iš Vakarų Berlyno, „Foje“, „Katedra“, „Ad Libitum“ (Vilnius), J.M.K.E (Estija), „Horoskopas“ (Lietuva), „Nol“ (Leningrad), „Zig-Zag“ (Latvija), „P-3“ (Estija, „K.Remonts“ (Latvija), „Utopija“ (Lietuva), „Jumprava“ (Latvija), „Soul Stroika“ (Estija), „Ultima Thule“ (Estija), „Drama“ (Lietuva), „Singer Vinger“ (Estija), „Asparez“ (Armėnija), „Skalsa“ (Lietuva, vad. G. Kažėmėkas, Vilniaus dailės institutas), „Vežlivyj otkaz“ (Maskva), „Bix“ (Lietuva), „Brigada S“ (Maskva), „Odis“ (Latvija), „Lyvi“ (Latvija), „Blues Mobil Band“ (Gruzija), „Lombard“ (Lenkija), „Prinzz“ (VDR), ULO (Vakarų Vokietija), „Broselmaschine“ (Vakarų Vokietija), „Havana black“ (Suomija), „Kadaverbank“ (Olandija), „Izimbra“ (Olandija), „Dada“ (Lenkija), „Televizor“ (Leningradas) „Velikije luki“ (Talinas).

Festivalio organizatorių prizas atiteko grupei „Foje“. Renginys tapo tarptautiniu. Festivalio metu Kalnų parke metu vyko Sąjūdžio koncertas-mitingas.Visas koncertas buvo tiesiogiai transliuojamas per Lietuvos radiją, garso režisierius Algirdas Klova.

Po 1988 metų festivalio klubo „Lituanika“ nariai aktyviai įsijungė į Sąjūdžio veiklą, inicijavo kreipimąsi į Pasaulio lietuvių jaunimą, kviesdami visiems susitikti Lietuvoje ir baigė savo veiklą.

Į šį kreipimąsi spaudoje 1989 metais atsiliepė daug lietuvių jaunimo iš viso pasaulio. Į pirmąjį susitikimą susirinko dalis senosios „Lituanikos“ narių ir daug naujų žmonių. 1989 metais buvo įkurta lietuvių jaunimo bendrija „Lituanica“.

Pagrindinis „Lituanicos“ renginys buvo 1989 metais suorganizuotos Pasaulio lietuvių jaunimo dienos Trakuose. „Lituanica“ taip pat dalyvavo jaunimo organizacijų koordinaciniame apskritajame stale (Sąjūdžio tarybos nario Alvydo Medalinsko iniciatyva), organizavo keletą ekspedicijų į Sibiro lietuvių tremtinių vietas.“

Bus daugiau.

Komentarai