Recenzija. REBELHEART „Mysteria“ (2014) (video)

Albumas, kaip galima suprasti ir iš įspūdingo jo apipavidalinimo (dailininkas ir dizaineris – Alfonsas Lekavičius pasistengė, kad digipack CD būtų itin estetiškas), pavadimo (paprastai panašiai vadinasi arba black, arba progressive metalo albumai) ir įspūdingo dainų kiekio (18), iš kurių net 7 yra vientiso kūrinio „Mysteria“ dalys, yra konceptualus, šiek tiek primena „Queensrÿche“ (beje, savo veiklą šie amerikiečiai pradėjo taip pat apie 1981 m., taip pat kitu pavadinimu, – „Rebelheart“ anksčiau buvo „Orkus“, „Queensrÿche“ – „The Mob“).

Įspūdinga pradžia („Mysteria I (Prelude)“) išlaiko įtampą iki pat albumo pabaigos. Garso suvedimas – nepriekaištingas (nenuostabu: kartu su grupe juo užsiėmė tikras garso meistras, kompozitorius Aras Žvirblys), vokalisto, gitaristų ir būgnininko „darbas“ – taip pat. Paminėtina ir vokalistė Ona Onytė Peičiūtė (jos balsas girdimas dainose „Karma“ ir „Karma Cold“). Aukščiausio lygio profesionalumas. Tokio lygio albumo, deja, sukurti pernai nesugebėjo „Pelenai“ (nors ir labai daug vilčių dėjau). Kitos stilistikos rokeriai „Biplan“, „Antis“ – priešingai, savo profesionaliais albumais be galo nudžiugino. Tačiau ši recenzija – tik apie „Rebelheart“, todėl nesiplėsiu kalbėdamas apie kitas grupes.

„Maištingoji Širdis“ – tai, ko reikia geram rokui, receptas tiesiog tobulas: esama puikių baladžių (labai gera „Mysteria VII (Last Day‘s Gone)“, 7-oji daina), stipraus roko / metalo, yra unikalus skambesys (labai gerai tinka akustinė gitara!), muzikantai per daugybę metų susigroję ir susidainavę, todėl „Rebelheart“ galima drąsiai vadinti pasaulinio lygio grupe. Tokia galima pavadinti taip pat progressive touch turinčią „The Skys“ (tiesa, ji labiau progressive nei „Rebelheart“), kuriai vienas juokas koncertuoti JAV, Lenkijoje ar dar kur nors, o Lietuvoje dažnas paklausia nustebęs: „Kas čia taip gerai groja? Kas tie „The Skys“?“

Taigi, ponios ir ponai, panelės ir ponaičiai, lietuviškas rokas (nesvarbu, kuria kalba dainuojamas) nemirė ir nesiruošia mirt, kaip vis kas nors pabamba. Be to, su nauju RH (taip grupė trumpina savo pavadinimą) albumu buvo gerokai kilstelėta lietuviško roko kartelė. Ne kiekviena roko grupė Lietuvoje gali sugroti „Fight“ (8), „Spiral Timing Trooper“ (9), „Shadow Man“ (10) ir kitas dainas taip „nerūpestingai“. Tai – talentas ir įdirbis, kuris jaučiamas kiekvienoje dainoje.

11-oji „Again“ su nuostabiu gitaros solo taip pat nepaleidžia melomano ausų, o priedainis – vienas geriausių kada girdėtų. Įdomi progressive / acoustic rock amalgama. (Čia kyla mintis apie Sigito Vėlyvio „The Earth Confession“, šio jo projekto antrojo albumo taip pat labai laukiu.)

Dar supratau: jei grupėje šlubuoja arba vokalas, arba gitara, grupės nėra. „Rebelheart“ pasisekė: jie turi ir gerą vokalą, ir gerus muzikantus, nekalbant apie jų sugebėjimą kurti puikią muziką. „Beautiful Ladies“ (13-oji daina) kažkuo mena „Janes‘ Addiction“, taigi dar išplečia RH stilistikos registrą. Įdomu, kas būtų, jei „Rebelheart“ bandytų sugroti Johannesą Sebastianą Bachą... su vokalu? (Johnny Cash „Hurt“ jie juk perdainavo.)

14-oji „Karma Cold“ skambantis moteriškas vokalas kartu su akustine gitara skamba galingai – šaltai, nors ir ne islandiškai šaltai. „Rebelheart“ muzika nuteikia optimistiškai (turbūt „chuliganiškas“ vokalas kaltas?), išlikdama kietu roku.

15-oji daina „Mintis“ mus grąžina į lietuvių kalbos pasaulį, tačiau muzika lygiai tokia pat, pasaulinio lygio rokas. Gražu, darnu, tiks ir romantiškam vakarui, ir rimtam klausymui.

16-oji daina „Šešėlio žmogus“ – akustinė angliškosios versija, 17-oji „Koma“ tokia pat puiki, kaip ir angliškoji „Coma“, tik labiau akustinė, o baigiamoji „Karma“, kaip turbūt ir dera pavadinimui, – mąsliai lėta, su nebanalia melodija. „Leisk man gyvent...“

Paskutiniai albumo žodžiai patys prisišaukė recenzijos karmą: 10 balų iš 10 be mažiausios abejonės. Tobulas albumas. Klausykit ir mėgaukitės / mokykitės, o kūrėjų vardus ir pavardes atminkit:

Darius Mickus – vokalas;

Dainius Urbanavičius – gitaros, vokalas;

Kęstutis Jurkšaitis – mušamieji, perkusija;

Regimantas Turūta – bosinė gitara.

Albumas įrašytas „Rebelheart“ studijoje „Booleen Records“. Muzikantų teigimu, tai dešimtasis jų albumas (dar prisiminkime neoficialius „Orkus“ įrašus, darytus prieš tris dešimtmečius).

P.S. Už balzamą sielai – melodijų darną – rašau papildomą dešimtuką, ne kiekvienai grupei tai pavyksta, oi ne kiekvienai.

P.P.S. Šios recenzijos autorius nebuvo papirktas, jam tiesiog patinka gera muzika.

P.P.P.S.Artimu metu radikaliai.lt skaitykite interviu su „Rebelheart“, kur paaiškės daug įdomių dalykų.

Rebelheart

Alfonso Lekavičiaus kurto Rebealheart albumo Mysteria bendras vaizdas