Galigantas kovoja ir nugali

Referentą stulbino knygų gausa. Kodėl Lietuvoje yra tiek daug privisę smulkių leidyklų? Užtektų tik vienos, galbūt dviejų... Ir kodėl žmonės rašo? Nejaugi iš dyko buvimo? Šalutinis bedarbystės efektas? Panašu...

Bet Galigantą labiausiai erzino mažais tiražais ir autorių lėšomis išleistos knygos. Anarchija! Pavojus demokratijai! Pakvipo erezija, laužais, inkvizicija. Ne, tai maras, infekcija, mirtinas virusas, galintis numarinti tikrą, oficialią literatūrą. Reikia smurto, civilizuoto, kosmopolitinio: ne šiurkštaus, bet gąsdinančio, artistiško, bet ne gatvės balagano.

Scena – visa Lietuva. Aukos – nuprotėję menininkai. Galigantas – budelis, kirviu kapojantis malkas, užmaskuotame, nuo paparacių dėmesio paslėptoje viloje. Anomalioje paparčių zonoje, pelkėje, šabakštyne, kelmų raiste, nematomoje išdžiūvusio ežero saloje.

Bet kur yra ta vila? Kur nesupjauta malkų krūva, kur išsvajotas kirvis? Kur sausa kluono pastogė, skirta krauti sukapotoms pliauskoms? Tarsi pasaulis ištuštėjo, prarado pustonius, spalvas. Tik referento galvoje ošė medžiai, miškagrobių iškirsti ir išvežti svetur. O gal pavirtę kabineto baldais, užtvėrė kelius į šviesų rytojų?

Galigantas atsitokėjo, kai sprogo elektros lemputė ir ant galvos pabiro aštrios šukės. Referentas nuo veido atsainiai nubraukė stiklo skeveldras ir pažvelgė į kruviną delną.

Smurtas – ne vaistai, ne panacėja. Jis silpnas, nepasiruošęs grumtis su marginalais, kurie yra alkani ir įsiutę. Galigantas atmetė visus riaušių variantus – smuklėse, kavinėse, parodų galerijose, restoranuose... Tik filmuose artistai „kalasi“ it guminiai, ir lūžta tik stalai, bet ne kaulai.

Referento priimamasis – tinkama vieta išlieti apmaudui, pamokyti rašeivas, nuslopinti jų patologišką polinkį kurti eiles.

Galigantas išslinko iš kabineto ir smogė pirmajam internetui (interesantui!) į dantis. Deja, tai buvo ne poetas, bet bulvarinio portalo reporteris. Tolimesnė įvykių eiga banali, bet pamokanti – ieškodamas paramos prarasi dantis, bet gausi kalėjime nemokamos košės. Nereikia net abejoti, kad areštuotas (tik dvylikai valandų!) buvo ne referentas, bet laimingas paparacis, pagaliau bulvarui pateikęs dėmesio vertą straipsnelį ir kelias efektingas nuotraukas.

Vilnius, 2015 m.