Jurga Šeduikytė: „Atiduodu visas dainas – kurkit vaizdą, naudokit šokiams ar kinui. Man tai būtų dovana“ (video)

Nesinorėtų, kad šis interviu būtų tradicinis, nors turbūt beveik visi įmanomi klausimai menininkams jau yra sugalvoti. Pabandysiu pradėti paprastai, juk už lango net Vilniuje – didžiulis karštis, liepos 30-oji. Ko Jurga Šeduikytė klausosi šiandien, kokios muzikos? Galbūt ir Jūs pati kažką šiandien kuriate?

Pastaruoju metu daugiausiai klausausi James Blake, Lianne La Havas. Namie labai dažnai klausau Lietuvos radijo programos „Klasika“. Klasikinės muzikos klausymas – vienintelis stabilus dalykas mano suveltam gyvenime.

Kažkur teko skaityti tartum priekaištą, neva ėmėte kurti kitokią muziką nei anksčiau. Kokią? Ilgą laiką (apie dešimtmetį?) dirbote su agentūra M.P.3, vėliau Jūsų keliai, berods, išsiskyrė? Kodėl, jei ne paslaptis? Ar tai galimai susiję su tuo, kad pasukote į intravertiškesnę, mistiškesnę, mažiau komercinę (nors ir ankstesnė nebuvo komercinė blogąja žodžio prasme) muziką?

Sunkus klausimas. Matyt, keičiuosi aš gal net ir mažiau, nei norėčiau, kita vertus, ne man apie tai spręsti, o publikai. Aš galiu tik pasistengti pagauti ir dainoje patalpinti tai, kas tvyro ore ar tūno viduj. Žinau tik, kad nenoriu būti „vienos dainos Nebijok atlikėja“. Kurti man – vidinis poreikis, naujos temos ar formos, menų sintezė yra būtinybė. Kitu atveju jaučiuosi stovinti vienoj vietoj. M.P.3 agentūrą miniu vien geru žodžiu, liksiu Vaidui ir Laurai visą gyvenimą dėkinga už puikią pradžią. O keliai kartais išsiskiria – ir tai viso gyvenimo projektui, kas man yra muzika, yra normalu.

Norėčiau pasitikslinti, kiek vaizdo klipų esate sukūrusi, tiksliau, kiek buvo sukurta jų pagal Jūsų dainas? Nufilmuotasis Afganistane savo laiku privertė išsižioti iš nuostabos, ir visa Lietuva nuo to laiko žino Jurgą Šeduikytę tiesiog kaip Jurgą (kaip Vaivą Mainelytę po „Velnio nuotakos“ visi vadino Jurga).

Pabandysiu prisimint: „Fifth Season“, „Smėlio žmonės“, „All I Have“, „So Blue“, „Trys Kanados“, „Running“, „The Night is Waiting“, „Instrukcija“, „I Wonder“, „The Longest Day“. Dar dainai „Seniai“ sukurtas gražus animuotas klipas. Taip pat internete mačiau šokio kompiliaciją, kur skamba „Soft Explosion“ kūrinys.

Iš tikro, atiduodu visas dainas – kurkit vaizdą, naudokit šokiams ar kinui. Man tai būtų dovana.

Senas, baisus klausimas, bet būtinas, nes smalsu: ką kuriate, ką planuojate (nebūtinai muzikos srityje)? Kada laukti naujo albumo, ar kuriamos dainos?

Planavau naują albumą rudeniui, bet nusprendžiau neskubėti. Manau, albumas pasirodys 2015 m. pavasarį. Bus išsėdėtas, apgalvotas ir labai lauktas. Jau visai netrukus turėtų pasirodyti pirmas singlas iš būsimo albumo.

Dar spalio 24 d. visuose Lietuvos kinuose startuoja pirmas lietuviškas psichologinis siaubo filmas „Rūsys“ (https://www.facebook.com/filmasrusys), kuriame debiutuosiu kaip kino aktorė. Labai laukiu premjeros. Ir džiugu, ir baugu, nes jau nebegaliu įvertinti savo darbo iš šono.

Menas nesvetimas Jums įvairiomis formomis. Su vyru teatralu, muzikantu Vidu Bareikiu pamatėte, kas yra teatras ir pateikėte savo „MetroNomus“ kaip kažką unikalaus (nelabai yra su kuo sulyginti, gal nebent su nenuspėjamąja Björk?). Rašyta ir apie kitus Jūsų talentus. Kuo save laikote „labiausiai“: dainininke, poete, muzikante, ...?

Nenoriu ir negaliu susiskirstyti ir pasidalinti – yra dalykai, apie kuriuos svajojau (dainuoti, kurti muziką kinui ir teatrui, šokti), – yra vidinis poreikis pastudijuoti ir išplėsti savo ribas (aktoriaus patirtis), yra ir poreikis taupiu žodžiu nusakyti esmę, įvardinti surastas tiesas (poezija). Viskas sudaro visumą, stumiančią pirmyn.

Kokie muzikiniai kūriniai Jums pačiai yra Jums artimiausi? (Ir savo, ir kitų kūrybos.)

A. Pärto muzika apskritai, J. S. Bacho didybė ir paprastumas, M. Callas atlikimo laisvė, atpažįstamos M. K. Čiurlionio vizijos ir dar daug dalykų. Kūriniais neišeitų įvardint.

Esate fotogeniška, ar sutiktumėte ir toliau filmuotis vaidybiniuose filmuose, gal net TV seriale?

Filme vaidinti svajojau nuo vaikystės. Tikėjau pasakomis, kad reikia vaikščioti gatve su protingai romantiška išraiška veide, ir  tave vieną dieną būtinai pastebės koks žymus režisierius:) Tiesa ta, kad  norint pasiekti savo svajonę, reikia ties ja pačiam gerokai padirbėti.

Labai tikiuosi, kad filmų mano gyvenime bus daugiau. Ir labai džiaugiuosi, kad debiutinis vaidmuo buvo kuriamas visiškų maksimalistų kompanijoje. Tokiais atvejais sakoma jau ne „labai“, o „žiauriai“ patiko. Kinas keičia gyvenimą – dėl to jis mane ir traukia:)

Kokią savo gyvenimo filosofiją turite susikūrusi, jei trumpai apie ją? Kokios religijos, filosofijos, mokslo šakos artimiausios?

Patinka nesuderinamų dalykų derinys: religija, astronomija ir filosofija. Manau, tai – tiesiog skirtingi keliai, kuriais žmogus bando suprasti, kam jis atėjo į žemę. Neišvengiamai juntama pabaiga neleidžia tingėti nė minutės – man tai ir atrodo prasmingiausia, ką mes galime nuveikti.

Dabar turbūt madinga klausti – Jūs už Ukrainą, ar už Rusiją. O aš paklausiu tai, kas arčiausia „dūšios“: kokią Lietuvą įsivaizduojate po 10–20 metų? Išsivažinės? Nuskurs? Parvažiuos? Taps turtingesnė? Viskas liks taip pat? 

Lietuva yra stipri savo trauka lietuviams. Sugrįš tie, kuriems svarbu turėti tėvynę. O Rusija ar Ukraina... Su siaubu stebiu įvykius ir vis pagalvoju, ką galėtumėm nuveikti norėdami apsaugoti savo šalį. ES yra faktinė sąjunga. Baltijos šalimis Latvija, Lietuva ir Estija vadinamos irgi kažkaip teoriškai. Tam, kad atsirastų tikrasis vieni kitų palaikymas, reikia daugiau, ne sutarčių ar politinių santykių. Mes turim norėt pažinti vieni kitus, dėti pastangas, kad tai įvyktų ir megzti emocinę draugystę. Kultūra yra geriausia plotmė draugystės pradžiai, dėl to labai džiaugiuosi savo dalyvavimu Latvijos teatro projekte apie Šengeno zonos privalumus ir trūkumus.

Ko palinkėtumėte radikaliai.lt skaitytojams?

Linkiu atskirti sau svarbią tiesą ir ją ginti nuo sarkazmo bei cinizmo. Būti nuoširdžiam yra būtina tiek pačiam žmogui, tiek jo aplinkai.