Žaidimas 2. Dinamito namai

Guru Guru pašto dėžutėje rado juodą voką. Nebuvo nei adreso, nei gavėjo vardo. Reikėjo voką išmesti, bet Guru Guru drąsiai atplėšė laišką. Viduje buvo mažytė skrajutė: „Jums labai pasisekė, nes esate pakviestas į Dinamito namus. Jūs laimėjote stambų prizą ir būsite pagerbti iškilia detonacija. Galite atvykti bet kada. Mūsų adresas – Parako 13.“

Guru Guru pasiuntę pasiuntė žinutę Draveniui ir nuskubėjo į Parako gatvę. Nereikėjo blaškytis, ieškoti – už kampo stovėjo atominę bombą primenantis stiklinis dangorėžis. Guru Guru iki dantų ginkluotam sargybiniui įteikė skrajutę. Šis atidavė pagarbą ir įsakmiai automato vamzdžiu parodė salės duris. Guru Guru, neuždavęs nė vieno klausimo, suskubo į salę.

Salė buvo pilna žmonių. Skudurinėje pirkti drabužiai išdavė, kad čia susirinko žemiausio socialinio sluoksnio atstovai. Ant aukštos pakylos, apsirengęs kamufliažine uniforma, stovėjo Žiurkius.

- Karas, karas, karas! Kraujas, kraujas, kraujas! Mirtis, mirtis, mirtis! – kriokė demonas.

Ši „paskaita“ neturėjo jokio ideologinio turinio, politinės pakraipos, jokios pasaulio „pagerinimo“ potekstės. Nebuvo įvardinti nei draugai, nei priešai.

- Kliedesys! – garsiai nusišaipė Guru Guru.

- Mieli Lietuvos žmonės, pas mus atvyko ypatingas lektorius, kuris patikslins mano abstrakčias ir ne visiems suprantamas tezes, - džiugiai pranešė Žiurkius.

Du ginkluoti pakalikai sugriebė Guru Guru ir užtempė ant scenos. Nebuvo kur traukis. Reikėjo kalbėti.

- Taika, taika, taika! Gėlės, gėlės, gėlės! Meilė, meilė, meilė! – drąsiai deklamavo Guru Guru.

- Tai provokacija! – sušuko demonas.

Ginkluoti pakalikai nustūmė Guru Guru nuo scenos. Nenušovė. Nebuvo įsakymo. Prie Guru Guru prisėlino Žiurkius.

- Aš jūsų pasigailėjau, nes esate ligonis. Jūs sergate pacifistine paranoja. Sunkus, klinikinis atvejis. Pažvelkite į pasaulį blaiviomis akimis, sveikite, - palinkėjo demonas ir dingo.

Ant scenos, minų lauke striptizą šoko sekso bombos. Guru Guru apsidairė ir prie baro pastebėjo Dravenį.

- Keistas asortimentas: CL – 20 žlėgtainiai, Molotovo kokteiliai, parako chalva, atominiai grybai... – Dravenis piktai nusviedė valgiaraštį.

- Welcome! – iš pasalų išniro Žiurkius, - jauskitės kaip namie! Tik nebandykite pasprukti iš mano vakarėlio. Viskas užminuota... Ir, be to, laikrodis jau sukasi, tik jūs nematote skaičiukų ir nežinote, kada sprogs visas pastatas. Sveikinu! Žaidimas prasidėjo! Pažiūrėsiu, ar jums pavyks padaryti saugų ėjimą!

Draugai atėjo prie lango ir praskleidė sunkias užuolaidas. Jokio stiklo, tik dailiai sumūrytos dinamito plytos. Dravenis paskambino Giedrei. Telefonas neveikė. Jokio ryšio su pasauliu.

- Na, štai ir atėjo lemiama galimybė sužinoti, kas bus po mirties... – susimąstė Guru Guru.

- Turi būti kažkoks sprendimas, - nepasidavė Dravenis.

Draugai pastebėjo ant švediško stalo didžiulę varną, kuri gardžiai lesė kulkas.

- Atleiskite, ar galima iš šio vakarėlio išeiti gyvam? – tiesiai šviesiai paklausė Guru Guru.

- Aš jus pažįstu... Vadinkite mane Aksomine Varna. Mes dar ne draugai, bet jau sąjungininkai. Mielas Guru Guru, tu neseniai sugrįžai iš tolimos Žalčiavos. Gal pameni burtažodį?

- Žinau, kaip galima pavirsti žalčiu... – prisipažino Guru Guru, - tik nepamenu, kaip vėl atvirsti žmogumi...

- Geriau būti žalčiu nei lavonu, - apsisprendė Dravenis.

- Teisingas sprendimas, - pagyrė Aksominė Varna, - tik paskubėkite, nes jau tiksi paskutinės sekundės.

Guru Guru užsimerkė ir pašnibždomis, kad neišgirstų Žiurkius, ištarė slaptą Žalčiavos burtažodį.

Draugai pavirto žalčiais ir pro sienos plyšius iššliaužė į lauką.

Vilnius, 2014 m.