Abejonės

Dravenis ir Guru Guru pietavo kinų restorane.

- Draveni, ar tu žinai, kad Meistras arbatą geria kitaip nei profanas? – paklausė Guru Guru.

- Juos skiria neįveikiamas, gilus kanjonas, - patvirtino Dravenis.

- Ar Dievą ir žmogų skiria praraja? – smogė Guru Guru.

Dravenis lubose ieškojo žvaigždžių ir laukė, kada ištuštės galva ir jis išdrįs leptelti kokią nors kvailystę.

- Ar Dievas geria arbatą? – neatlyžo Guru Guru,

- Manau, kad geria... – nusprendė Dravenis, - pažvelk, kiek pasaulyje kančios...

- Tai pirmoji taurioji tiesa, - patvirtino Guru Guru.

Dravenis norėjo išvardinti dar tris tauriąsias tiesas, bet nedrįso. Guru Guru jas žinojo. Guru Guru samprotavimų logika buvo kietesnė už plieną, bet jis žavėjosi absurdu ir paradoksais, matyt todėl mėgo su Draveniu diskutuoti.

- Mintys – tai eterio bangos. Minčių audra gali nuo žemės paviršiaus nušluoti valstybes ir miestus. Viską. Meistras turi sukurti minkštą vėją, – įspėjo Guru Guru.

- Nereikia bijoti audringų minčių, - prieštaravo Dravenis, - iki ešafoto pakylos - išretėjęs takas ir oro duobės, todėl tiesos ieškotojas drąsus. Jo galva apvali, sferinė. Panaši į oro balioną. Mąstytojas skrenda...

Guru Guru patiko pokalbio viražas ir jis paragino:

- Draveni, nesustok...

- Žmonės kaltina Dievą, bet visos pasaulio nelaimės atsitinka, todėl, kad žmonės neturi laiko arbatai ir atsigėrę sintetinio alaus, atrajoja politines nesąmones, - tęsė Dravenis.

- Pasiilgę aukštikalnių šalčio, jie renovuoja svyrančias sienas ir trokšta būti saugūs, šilti, - pritarė Guru Guru.

- Pasiilgę miškų, žmonės ant nugarų tatuiruoja atominius grybus. Pamiršta, kad po branduolinės atakos sudegs skambūs TV šoumenų baritonai ir išcentrinė progreso banga visus nublokš tiesiai į pitekantropų urvus, - aiškino Dravenis.

- Prie kruvinų altorių atžirglios mėsėdžiai dinozaurai ir paaukos medinius dievadirbius sliekams, - nusijuokė Guru Guru.

- Melodingai, skudučių rauda švilps bambukas. Baltais pūkais pravirks geltonos pienės, nešdamos taiką nenukirstiems kelmams, - neprieštaravo Dravenis.

- Neatskris žali ateiviai. Ir niekam nepavyks suskaldyti uolų ir pastatyti piramidžių, - apgailestavo Guru Guru.

- Sukreivinti lietaus lašai prabadys aborigenų akis ir jų žvilgsniai taps skaidrūs.

Akmeniniame ekrane šoks prieštvaniniai gyvūnai. Kulinarinių gudrybių nesužaloti veidai lengvai nupieš astronautų skafandrus, – pranašavo Dravenis.

Pagaliau, Guru Guru nutraukė keistą diskusiją:

- Užteks skrajoti padebesiais, metas sugrįžti į arbatinę.

Bet ant sienos kabantis televizorius nepanoro užsičiaupti. Guru Guru sienoje pamatė rozetę ir nepastebimai ištraukė šakutę. Dingo garsas ir vaizdas. Liko tik pasaulis. Tikras. Nesumeluotas.

- Žiniasklaidoje viešpatauja kosmetikos parduotuvės. Jos galanda atšipusius smegenis ir gazuotu vandeniu gaivina jaunystės griuvėsius, - pritarė Dravenis

- Politikai iki paskutinio varžtelio išardo genetiškai modifikuotas picas, kad lengviau būtų galima praryti į gabalus sukapotą asfaltą... – liūdnai pridūrė Guru Guru.

Padavėja atnešė arbatos. Draugai nutilo.

Vilnius, 2014 m.