Anapilio šešėlis

Guru Guru, įbridęs į prieblandos zoną, pateko tiesiai į sapnų ir vizijų sezoną, kuris prasideda vėlų rudenį, kai nepaliauja lyti ir žemė pavirsta pelkėtu purvu. Sušlampa kopų smėlis. Sustoja visi smėlio laikrodžiai, o aprūdijusios ciferblatų rodyklės sukasi atgal. Nulūžta kompiuteriai, atsikerta mobilūs telefonai. Tik radijas nesiliauja panešinėti laiką. Dingsta žinios, reportažai, analitinės laidos, neskamba muzika – tik pavargęs diktoriaus ( o gal diktatoriaus? ) balsas monotoniškai informuoja: šešios valandos ir šešios minutės, šešios valandos ir septynios minutės ir t.t. Iki pat žiemos miega eteris ir pabunda tik tada, kai atskrenda baltos snaigės. Ant „Akropolio“ ledo vėl šoka puošnios gulbės ir betono giriose staugia geležiniai vilkai.

Tuo metu atostogauja ekstrasensai, šamanai, burtininkai ir žolininkai. Dirba tik pragaro paštas. Juodasis laiškanešys į Guru Guru pašto dėžutę įmetė laišką. Nebuvo jokio teksto. Tik juodu, storu markeriu nupiešta hitlerinė svastika. Ši teplionė buvo bjaurus pasityčiojimas iš šventos Budos svastikos, sakralios Žalčio pynės, baltų apeiginio simbolio, Švaistiko ženklo. Guru Guru pasijuto skaudžiai įžeistas. Ir ne tik... Draveniui atsitiko nelaimė. Reikia skubėti.

Guru Guru ant rašomojo stalo pamatė senovinę špagą ir laiškelį, parašytą žąsies plunksna: „Tai legendinė D‘Artanjano špaga. Su šiuo ginklu nugalėsi net ir velnią. Tavo vaikystės draugas – Aleksandras Diuma“. Dvikova neišvengiama. Žiurkius metė iššūkį ir bus nubaustas.

Kietai suspaudęs aštrios rapyros rankeną, Juodasis laiškanešys impozantiškai įžengė į šamano Arvydo namelį. Demonui kelią užtvėrė Guru Guru. Dvikova tapo neišvengiama, būtina, netgi sportiška ir patraukli. Dravenis tapo sekundantu, o šamanas Arvydas ir Giedrė - istorinio įvykio liudininkais. Palubėje kabojo erdvinė laiko kilpa. Svetainę prisotino Ragnaroko, Kurukšetros ir Armagedono batalijų aidai. Gal būt, planetos likimas atsidūrė Guru Guru rankose? O gal ir ne...

Tik dabar Guru Guru suprato, kad visai neatsitiktinai, jis net du metus lankė fechtavimo treniruotes „Dinamo“ klube ir įgudo valdyti špagą. Juodasis laiškanešys manieringai nusilenkė ir grėsmingai sustingo kovos pozoje. Pirmas Žiurkiaus kirtis buvo baisus. Iš Guru Guru rankų vos neišrito neįveikiama D‘Artanjano špaga, bet demono smūgis buvo atmuštas.

- Po velnių! – piktai nusikeikė Juodasis laiškanešys.

Atrėmęs velnišką ataką, Guru Guru smogė dvigubą apgaulingą kirtį. Špaga įsmigo tiesiai į demono krūtinę. Graudžiai suvaitojęs, Žiurkius teatrališkai suklupo, susvyravo ir nuvirto ant nugaros. Pagal dvikovos kanoną, šamanas skubiai pribėgo prie Žiurkiaus, norėdamas suteikti pirmąją medicininę pagalbą. Tai buvo didžiulė dėdės Arvydo klaida. Juodasis laiškanešys klastingai dūrė šamanui tiesiai į širdį.

Svetainę užliejo tvirta tamsa. Guru Guru kūnas sustingo. Jis išgirdo, kaip gailiai verkia Giedrė ir prakeiksmais svaidosi Dravenis. Kažkas ( Žiurkius! Kas gi daugiau? ) kumščiu trenkė Guru Guru į nugarą ir nubloškė prie durų. Sulinkęs iš skausmo, jis, pagaliau, išslinko į lauką ir pamatė ilgą laidotuvių procesiją. Minioje Guru Guru pastebėjo Dravenį, Giedrę ir gyvą šamaną Arvydą.

- Draveni, kas mirė? Ką laidojate? – pasiteiravo Guru Guru.

- Dvikovoje žuvo Guru Guru, - paaiškino Dravenis, - aš laidoju savo geriausią draugą...

- Ar aš galiu dalyvauti savo laidotuvėse? – paklausė apstulbęs Guru Guru.

- Taip, žinoma, - vos pastebimai šyptelėjo šamanas.

Vilnius, 2014 m.