Guru Guru ir agåmå tirtå* (nesuprantančiųjų ironijos prašome teksto neskaityti)

Guru Guru niekaip negalėjo negalvoti apie profesorius, kurie kuo toliau, tuo labiau jam atrodė apgailėtini. Vienas toks nurašė savo paties vadovėlį ir išleido jį kaip atskirą monografiją.

Mąstydamas plačiau, Guru Guru pagalvojo: o ar galima nurašyti savo gyvenimą, dalį jo, tą geriausiąją, ir gyventi tik ja? Ar nuodėmės atleidžiamos, išperkamos, atmeldžiamos, ištrinamos, ar amžiams lieka Kosmoso Vandenyse, Akašos Kronikose, Buddhos Prote, Allaho Minty?

Vandenys... Visur jie. Vienas Guru Guru draugas – taip pat išminčius (su jais jis mėgo bendrauti; išminčiai nebuvo pasikėlę, jiems nereikėjo tapti profesoriais, nes jie ir taip pralenkė visus profesorius savo žiniomis, išmanymu ir išmintimi) – pasiūlė apmąstyti paralelę tarp mitologinių vandenų, iš kurių sukurtas pasaulis, ir brastos iš samsaros į nirvaną perėjimą.

Profesoriai nuo išminčių skyrėsi dar ir tų, kad nuo jų kaltinimai lašėjo kaip nuo žąsies vanduo, o išminčiai tiesiog vaikščiojo vandeniu.

Vienas Guru Guru draugas sakė: „Iš esmės didžiausi mistikai buvo pankai, kalbant pistoletiška (turint galvoje „The Sex Pistols“) terminologija, - šiek tiek anarchistai, o labiausiai tokie, kuriems taip rūpi pasaulio likimas, kad dėl jo liūdėdami jie ryžtasi darkyti save, idant parodytų, koks kvailas šis pasaulis.“

* agåmå tirtå (agomo tirto) javiečių kalboje įvardija vandens kultą, turint galvoje, kad तीर्थ (tīrtha) džainizmo religijoje reiškia brastą per upę, sakralinio apsiplovimo vietą, simbolizuoja perėjimą iš samsaros į mokšą (nirvaną). Perėjusieji brastą, išminčiai, šventieji džainų vadinti tirthankarais. Javiečių valdovas iš Balio salos Airlangga taip ir vadintas – „peršokęs vandenį“. Greičiausiai tai reiškė jo neprofesorišką, o metafizinę išmintį, akivaizdžias sąsajas su išminties vandeniu.

Profesoriai, išminčiai, brastos, vanduo, pankai, galiausiai patriotais save vadinantys pikti žmonės (Guru Guru neįsivaizdavo tikro patrioto kaip pikto žmogaus; ir jam buvo keista eilutė „lietuviais norime ir būt“ – ką gi tai galėtų reikšti: jei esi lietuvis, tai ir būsi visą gyvenimą, nors persidažyk, kaip galima norėti būti tuo, kuo jau esi?)... Tiek daug visko pastarosiomis dienomis Guru Guru gyvenime įvyko...

O juk iš tikro viskas paprasta. Ir viskas – apie brastą. Senovės Lietuvoje brastos (natūralios ar dirbtinės seklumos, skirtos perbristi upes, ežerus, pelkes) turėjo strateginę reikšmę, prie jų kūrėsi pilys, miestai, kūrėsi slaptos brastos iš akmenų, žvyro ir šakų (kūlgrindos). Brasta – tai tilto pirmtakas, tik tiltas jau modernus, postmodernus darinys, metafizika jo sumenkusi, nors Septyni Twankstos tiltai Guru Guru iki šiol nedavė ramybės.

Guru Guru nujautė, kad su brasta gali būti susijusi metafizinė žmogžudystė. Tačiau ką tai reiškė, galėjo žinoti tik Dravenis. Jis visada žinojo, kad nieko nežino, vadinasi, juo galima buvo pasitikėti.  

Tada vėl atėjo laiškas. Prieš pat kelionę pas Dravenį. Ir šįkart laiškas visai nedžiugino. Jį puošė baisiausias pasaulyje simbolis – svastika.