Dėžių skaičius nežinomas...

Ne, Guru Guru kaip ir kiti nelegalai, deja, nepusryčiavo su prižiūrėtojais, nestovėjo plantatoriaus Žiurkiaus balkone, nesimėgavo pusnuogėmis gražuolėmis, tačiau pažino gyvenimą savaip. Ypač jį erzino Dravenio frazė: „Darbas – tai būdas išlikti gyvam.“

Guru Guru patiko logika, bet jis niekaip negalėjo suprasti, kodėl žmonės ypač vertina ir saugo savo gyvybę, atsidūrę lageryje, vergovėje, galeroje... Kodėl žudosi išlepę menininkai ir dvasios aristokratai? Kodėl aš kenčiu? Kodėl manęs neišgelbsti Dievas? Guru Guru bjaurėjosi buržuaziniu, kapitalistiniu ir feodaliniu menu, todėl neapkentė muzikos, sklindančios iš vergvaldžio balkono. Parsidavusios gitaros žlugdė jo sielą.

Ir kas jį atsitiktinai ar dėsningai nubloškė į pragarą, kas jį suvedė su Juoduoju laiškanešiu? Ir, galiausiai, ar tai sapnas, ar realybė? Ne, tai ne sapnas! Užvirė kraujas, kai jis pamatė žolėje tysantį nuplaktą Dravenį. Prižiūrėtojas kalė rimbu į pliką Guru Guru nugarą.

- Nežiopsok! Judinkis, slunkiau!

Ne, tai ant nugaros užšoko padūkėlė katė. Guru Guru pabudo minkštame fotelyje ir po kavos gėrimo ritualo paskambino Draveniui.

- Dravenis išvažiavo į Ispaniją skinti apelsinų, - atsiliepė įrašas.

- Nugaišk plantacijoje, kvaily!

Guru Guru sviedė telefoną į baseiną.

Vilnius, 2014 m.