Guru Guru ir neapykanta

Kinai kalba apie 無爲 (wú wéi) – neveikimą, nedarymą, nėjimą niekur, tuo pačiu einant. Guru Guru išgyveno sunkias akimirkas. Jį buvo užvaldžiusi neapykanta. Guru Guru buvo labai emocingas, todėl abejingumo tiems, ką myli, jis negalėdavo pajusti. Arba mylėjo, arba nekentė.

Mylimas žmogus įžeidė.

Išmintis Guru Guru sakė – neik, nedaryk, viskas bus kaip buvę, tiksliau, viskas bus gerai.

Kažkoks velniūkštis traukė už liežuvio sakyti ką nors nemalonaus.

Guru Guru tylėjo ir kaip vulkanas kunkuliavo viduje.

Kaip pasielgti? Ar geriau tyliai nurimti, ar garsiai sušukti?

Guru Guru atsivertė (ne)atsitiktinį „Lamrimo“ puslapį.

Kas, matydamas būtybes šio pasaulio,

nežinojimo, tamsumo dūmų apgaubtas,

bejėgiškai įpuolęs į didžiules kančių liepsnas,

stengiasi jas išvaduoti, tartum ugnį

užgesinti, užsiplieskiančią savuos plaukuos,

tas Žmogumi, arba išminčiumi, vadintis vertas.*

Guru Guru nežinojo, kas su juo nutiko, tačiau vulkanas rimo. Piktų žodžių aidas galvoje tilo. Širdis budo. Meilė, buvusi visada, niekur neišnyko.

„Vadinasi, viskas tikra. Be abejo. Tuo nė neabejojau“, - atsiduso su palengvėjimu Guru Guru.

* Iš tibetiečių kalbos vertė Algirdas Kugevičius. [ Džė Conkapa. Nušvitimo kelio etapai. Vidutinės apimties Lamrimas. Vilnius: Sofoklis, 2013, p. 220.]