Apgaulinga palaima

Prekybos centre baigėsi įkvėpimas. Atslūgo pakili, poetinė nuotaika. Nutrūko eilių srautas. Tuštėjo galva. Didžiulė salė vogė Dravenio mintis, blokavo galingą transliacijos srautą. Nutolo tolimi pasauliai. Prekių stelažai nutildė kosmoso balsą. Seko sveikata. Dresiruoti šaldytuvai siurbė energiją. Slidi grindų danga pakirto valią ir kojas.

Dirbo tik rankos ir akys. Į krepšį įkrito arbatos dėžutė, meduolių pakuotė, šokolado plytelė. Jokių prošvaisčių. Prieš akis - ilga eilė ir kasa. Visiška izoliacija. Uždara erdvė – be debesų, be horizontų. Bilietas į laisvę - plastikinė banko kortelė.

Sustingo nevilties akimirka. Pulsavo minkšta banknotų tyla, kukli centų ramybė. Už pirkinį tenka mokėti. Didžiausią kainą.

Kai Dravenis išėjo iš prekybos centro, smegenyse nutrūko styga. Užgeso trečioji akis. Nutilo miestas. Sintetinė prabanga anuliavo kuklią Dravenio laimę. Jį vėl prislėgė pilka kasdienybė, ateities baimė.

Dravenis suabejojo:

- Ar galima mirti dykai?

- Ne, tik už pinigus. Tik už eurus, - sufleravo nematoma Giltinė.

Mirtis bodisi litų. Brangi Anapilio erdvė. Gera augti dangoraižių stikle. Saugiai laukti pabaigos. Ramu. Greitas, aštrus ir demokratiškas dalgis šienauja elitą. Lengvai ir tauriai miršta milijardieriai, milijonieriai.

Akcija - atviros šaligatvių duobės, gilūs kanalizacijos šuliniai. Atviri ir neuždengti. Jokių ekskavatorių.

- Kas užkas mano skurdą? – riktelėjo Dravenis.

Šalia judraus greitkelio neturtėliai laukė Giltinės. Švilpė devalvuotas sniegas. Šlapia jausmų audra. Imitacinė laimė. Vitrinoje - saldūs vampyrų veidai. Negyvos, postmodernios šypsenos. Aukšta nakties mada.

Sunku, beveik neįmanoma išjungti miestą, paneigti turčių pasaulį, iš atminties ištrinti godumą ir netikrą save.

Vilnius, 2014 m.