Švelnus paradas

ASTRONAUTAS

į miestą skuba

kosminis šaltis

stoviu ant stogo

keliu vėjo bures

laukiu starto

siūlau varnoms

į mėnulį

skristi kartu

MELOMANAS

prasminga

iš vidaus

užkalti buto duris

ilgą jaunystę

žada senos

plokštelės

IŠEITIS

aukštas

nemokamas

stogo finalas

aukšta gotika

sugrąžins debesų skolą

ir prarastą amžinybę

SKEPTIKAS

nukritusi čerpė

neatvirsta į molį

nežinia ko laukia

paprasti namai

MĄSTYTOJAS

žino žodį

kurį bijo ištarti

MEISTRAS

ištiesina galvą

ir sulanksto kepurę

PROŽEKTORIUS

slepia

aštrią

jausmų

šviesą

TIESA

baisu

gyventi

visi gyvi

BEJĖGIŠKUMAS I

lietus traiško

ilgus mąstytojo pirštus

niekas negali ridenti debesų

BEJĖGIŠKUMAS II

ežeras pilnas gėlo vandens

rugių lauku plaukia

senos

supuvusios valtys

BEJĖGIŠKUMAS III

atbuko

į sieną įsmeigtas

aštrus žvilgsnis

nelūžta pikta lemtis

BEJĖGIŠKUMAS IV

gyventi

trukdo mintys

tikiu tik arbata

Vilnius, 2014 m.