Invazija

Dravenis pralošė gyvenimą. Stikliniai sliekai pragraužė kortas. Kiaurai. Bet mutantams nepavyko išgręžti skylę galvoje. Pasiekti lakuotą sąmonės paviršių. Dar neužgrobtas termitų lygis. Yra viltis žaisti. Išlikti.

Kaip įveikti ateivių kazino? Atsakymai sutelkti pasąmonėje. Pelkių dugne. Iškasti, pavirta karčiomis vyno nuosėdomis. Geležies rūda. Nafta. Anglimi. Bet kuo. Dravenis neketino tapti geologu. Žinojo. Po velėna tiksi uždelsto sprogimo bamba. Kontūzija. Mirtis.

Tamsūs pasąmonės dirvonų tikslai. Dravenis patikrino kolto apkabą. Pilna. Įsipylė stiklą mineralinio vandens. Vytautas. Skanu. Stipru. Sveika. Metas keliauti. Sprukti iš musių kalėjimo. Pavojinga nakvoti kazino. Geriau po tiltu. Tarpuvartėje. Rūsyje.

Kosminiai vorai audė miglą. Dykumos smėliu pabėgo pralošta diena. Verta patikslinti nakties įpročius. Pakeisti aušros apeigų eiliškumą. Apgauti ramybę. Tampriu tinklu pagauti bejėgę naktį.

Krito pamuštos snaigės. Dravenis džiaugėsi kankorėžių lietumi. Akmenų šešėliais. Granito etalonu. Puotavo varnos. Nuo šiukšlių lūžo šaligatviai. Nuo aštraus Dravenio žvilgsnio atšoko beviltiški ganyklų peizažai. Prabangūs vaišių stalai.

Žemiečiai kito. Mutavo. Tuštėjo šventyklos. Sielų plukdytojai neteko darbo. Išrankus godumas auksą pavertė smėliu. O laikrodžių rodykles. Irklais. Dravenis įlipo į seną Chysler. Galėjo važiuoti bet kuria kryptimi. Jau parinkti nauji ilgesio atstumai. Gatvių akumuliatoriai pakrauti. Jaukia. Nostalgiška šviesa.

Dravenis sustojo prie PC durų. Ir garsiai ištarė apvalius žodžius. Sulinko bevertės sienos. Grindys pavirto astraliniais apskritimais. Dabar jau galima apeiti apvalų ugnies ratą. Kryptinga viltimi. Skausmo perimetrą sutrumpinti iki paprastos evakuacijos schemos. Meniškai įrėminti atsitraukimo planus. Atrasti nišą svajonėms.

Ateities vaiduokliai rijo tuščius koridorius. Neono pakaruokliai skleidė smilkalų kvapus. Maža laiko žvyro sodų žaidimams. Tuščios baseinų viltys. Išplaukti svetur. PC labirinte neliko laisvų šešėlių. Ant grindų voliojosi brangios prekės. Niekas neperka. Čiumpa veltui. Pasiutligė skverbėsi į PC sales.

Tuštėjo kaminai. Artėjo atviri stogai. Varnų žaidimams. Čerpių sirenoms. Dravenis išgirdo dinozaurų juoką. Prospektu žygiavo driežinų kolona. Taiki demonstracija. Dantų. Uodegų. Ragų. Be konspiracijos. Maskuotės. Medžioklės sezonui jau ridenamos tabletės. Dosniai. Kad šėltų monitorių laukai. Šoktų minkšti akmenys. Skambėtų ragai.

Virtualus smurtas trukdė ateiviams vakarieniauti. Dravenis nepanoro būti suvalgytas, nes nusipirko naujus batus. Reikia slėptis purvinoje aludėje. Kosminiai maitvanagiai jau pasipuošė paradinėmis liokajų livrėjomis.

Gatvėmis plaukė driežinų erdvėlaiviai. Irklavo elektrinis vėjas. Girgždėjo medinės eterio bangos. Dravenis kvėpavo druska. Svyravo alkani dangoraižiai. Stiklo milžinai žadėjo aukštas pareigas. Liliputams.

Delsė sprogti atominiai gandrai. Tiltai. Viadukai. Sąžinės trasoje finišavo vėlyva atgaila. Dabar galima pateisinti primityvius laužų dūmus. Šaltą ugnį. Petardas. Žaibus. Jau nebus debesų sprogimo. Ir niekas nemirs be nemokamo košmaro.

Dravenis nuvažiavo į apleistą alką. Sustojo ties piliakalniu ir mediniais laiptais pakilo į viršų. Šventą ugnį kurstė ateivė. Vaidilutė. Žalia. Beveik tautiška.

- Nakties lorde, prisėskite prie švento laužo.

Dravenis pakluso. Priešinti buvo beprasmiška.

- Tave kamuoja įkyrūs klausimai. Tave slegia dabartis. Ar nori išgirsti pranašystę?

- Noriu! – sušuko Dravenis.

- Lojalūs žemiečiai kali laisvės sandėliuose. Jie dėvi pudruotus perukus ir nejuda iš vietos. Bijojo išpurvinti... Bijo pažinti save... Staigiai ir netikėtai pasibaigs sintetinis žmonijos ruduo. Akrobatiški driežai, gimę iliuzijų narvuose, nuo troškimų medžių nuskins beverčius banknotų lapus. Suduš vienkartinių lėkščių pokyliai. Oligarchų servizai bus išplauti vilko taukais...

Lijo rūgštimi. Stiklinėje greitai užvirė sniegas. Garavo modifikuota arbata. Be genų. Be Mendelejevo lentelės elementų. Be dantų. Be protezų. Dravenis pasibaisėjęs pažvelgė į savo žalias rankas. Jie virto driežu. Transformavosi.

Dabar jau galima iškalbingai meluoti. Užkalkėjusios Dravenio smegenys troško aštraus kalnų kirtiklio. Smūgio, kuris pramuštų nuolankumo ledą ir pasipriešintų ateiviams.

- Draveni, nesipriešink... Tu visada troškai pažinti savo tikrąją prigimtį. Dabar tu žinai... Tu realizavai save. Esi pilnavertis driežinas. Mūsų šeimos narys, - iškilmingai tarė ateivė, - dabar gali drąsiai išgerti koncentruotos sieros rūgšties kokteilį ir laisvai augti. Laisvoje Lietuvos žemėje.

Vilnius, 2014 m.