Pradžia / Radikaliai
 

Scanoramiškas savaitgalis

Scanorama’12 Europos kino festivalio savaitgalio repertuaras patvirtino visus žiūrovų lūkesčius – festivalio rengėjai pateikė krūvą puikių skandinaviškų, Rytų bei Vakarų Europos filmų. Lapkričio 17-18 dienų Scanorama programos Kaune apžvalga bei atsakymas, kodėl pažiūrėjusi pirmąjį filmą norėjau važiuoti namo.

Reda Riepšaitė
2012 m. Lapkričio 20 d., 16:38
Skaityta: 148 k.
Scanoramiškas savaitgalis

Be išankstinio nusistatymo ar gilesnės rodomų filmų analizės čiupau bilietus į mane labiausiai sudominusių pavadinimų kino seansus ir likau nustebinta – penki geri filmai iš penkių per dvi dienas – išties nemaža pasikultūrinimo dozė. Iš šeštadienį siūlytų filmų teko matyti „Mirusio žmogaus reputacija“, „Bobos kažkokios kitokios“ bei „Nuogas prieglobstis“, na o sekmadienį dar nuėjau į „Karališkas romanas“ bei „Kaulai ir rūdys“ seansus. Na ir trumpai apie kiekvieną iš šių filmų.

Nieko nežinodama apie skandinavišką kiną, tačiau susidomėjusi nacistinėmis potekstėmis pirmuoju  filmu, kurį žiūrėsiu, pasirinkau „Mirusio žmogaus reputaciją“. Švedijos padėtis Antrojo Pasaulinio karo išvakarėse ir pradžioje bei meilės istorija besisukanti šiame fone. „I don‘t hate germans. I hate nazis.“ 2012 metų filme, kurio imdb reitingas 7.6, sukosi istorija, meilė, politika, naciai ir viskas viename filme – aukštai užkėlusi kartelę bijojau susigadinti nuomonę apie kitus filmus, kuriuos žadu žiūrėti, tad sudvejojau, ar verta.
 
Gerai, kad visgi ryžausi, nors antrojo filmo siužetas ir nebuvo toks stebuklingas, kaip „Mirusio žmogaus reputacijos“. Koks ten siužetas – lenkų filme „Bobos kažkokios kitokios“ jo beveik nebuvo. Filmo ašis – dviejų vyrų, važiuojančių mašina, dialogas. Taip, apie moteris. Sunkiai išrinkčiau geriausią matytą filmą, tačiau jei reikėtų išrinkti silpniausią Scanoramos juostą, tai matyt ir būtų „Bobos kažkokios kitokios“. Ne todėl, kad būčiau prieš seksistinį humorą, tačiau kartais jau girdėti juokeliai paskandinti lenkiškų keiksmažodžių jūroje dažnai atrodė primityviai. Tai sako ir imdb vertinimas – 6.2 nėra labai didelio dėmesio vertas filmas. Visgi pliusas lenkams – požiūris į kiną išties kitoks, tačiau tobulėti dar yra kur.
 
Vakarą vainikavęs „Nuogas prieglobstis“ – daugybės gyvenimiškų ir skaudžių istorijų mišrainė. Nors filmo siužetas buvo stiprus ir įdomus, o daugelį dar privertė nubraukti ir ašarą, visgi jo imdb tik 6.3. Taip yra dėl dviejų priežasčių: kino juostoje atskleistų istorijų esmė visur ta pati – žmonių tarpusavio santykiai sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis – liga, skurdas, vienas kito nesupratimas ar nevertinimas. Tad visas filmas rėmėsi emocijomis, kas gal būt daugkam yra šiek tiek pabodę. Kitas filmo minusas – kone visos pateiktos istorijos baigėsi gerai, o toks happyend‘as taip pat jau įgrisęs. Visgi šią 2012 metų suomių juostą vertinu teigiamai – „everybody wants to be loved“. Kartais reikia ir tokių filmų.
 
„Karališkas romanas“ – XVIII a.  Danijos karališkosios šeimos intrigos, imdb įvertintos 7.6. Pagrindiniai herojai - psichiškai nestabilus karalius, santuokoje su juo įkalinta jauna karalienė bei naujasis karaliaus daktaras. Tegu žodis „romanas“ nesuklaidina – šį filmą prilyginčiau „Mirusio žmogaus reputacijai“ – šalia politikos ir meilės sukasi stiprios istorinės aplinkybės, filme matome, kaip miestelio daktaras ir iš užsienio atvykusi jauna karalienė sugeba konservatyvioje Danijoje įvesti apšvietos idėjas ir ką dėl to jie turi paaukoti. Ir vėl viskas viename filme, ko dar galima norėti.
 
Kino desertas „Kaulai ir rūdys“ parodė kaip išlikti žmogumi, kai gyvenimas nelepina, žmogaus kūno trapumą bei geriausius dalykus, kuriuos turime, tačiau nepastebime ar neįvertiname. Taip taip, paskutinė juosta privertė susimąstyti ir davė kažką daugiau, nei vien tik trumpalaikį įspūdį. Šio prancūziško 2012 metų kūrinio imdb vertinimas 7.7 išties nemažas, kaip nekomerciniam filmui. Kino juostoje pagrindinį vaidmenį kūrė gerai žinoma ir Holivudo filmuose aktorė Marion Cotillard, kurios vaidyba akims buvo tikra šventė. „Kaulai ir rūdys“ džiugino ir muzikiniu parinkimu – nerealūs garso takeliai vaidybos ir siužeto atžvilgiu ir taip stipriam filmui pridėjo dar daugiau vertės. 
 
Taip visiškai pamiršusi, kas yra holivudinių filmų šleikštulys, savaitgalį galėjau stebėti, kaip solidi publika nevengia kvatotis, aikčioti ar nubraukti ašarą kino salėje. O svarbiausia – galėjau būti to dalimi. Scanorama Kaune vyksta iki lapkričio 25 dienos, tad čiupkite bilietus ir nebijokite – neprivaloma būti kino gurmanu, kad galėtum pasimėgauti geru ir kokybišku kinu.
Komentarai