– Nesimiega...
– Nesimiega... Na, ir nesimiegos...
Taip pati su savimi pasišnekėjusi pasiguodė non Binary katė Perla...
– Bet ir puiku..., – galvojo Perla...
– Bet kaip gerai... šiandien vėl išgirdau apie Antrukus... bet juk ir Tolimųjų Somnabulinių Misijų nebus... Nebus Misijų nei po kastanedišką Maču-Pikču, nebus Misijų nei po dangerous Iraq... Tiesa, dabar tos Misijos vyksta kiekvieną akimirką... Nes anapus jau išnykę ir LAIKO, ir ERDVĖS ribos...
Erdvėlaikio BERIBĖ atvertis...
⁕⁕⁕
Apie II išgirdau po dešimties metų pertraukos... po užmaršties, kuri palaidoja mylimųjų veidus...
Ech, Perla taip pat pasigailėjo ir ilgėjosi Rainio Mindės, kuris išėjo į Anapilį... prieš mėnesį... Pasigailėjo ir gailėjosi, kad su juo pešdavosi... kad taip iki galo ir nesusidraugavo...
Rainis Mindė žiemą...
Gerai tik, kad per Rainio Mindės laidotuvės nebuvo nei dvokiančių baltų chrizantemų, nebuvo nei naftalininės žvakių aitros...
Ant Rainio Mindės kapo pradėjo augti medelis... Galbūt Rainis-Mindė dabar jau paukštelis, o galbūt jisai liūtu, o gal meškinu ar meškučiu, kurie jau vaikštinėja po Lietuvos kaimus, pavirto...
Kas žino... Kas žino...
⁕⁕⁕
Ir taip... jau apie mėnesį, o gal du, kažkas nutiko Perlai... negali miegoti naktimis...
Ne, visgi ne dėl Rainio Mindės... o ne...
Kai koks meteoras įsiveržė iš Neptūno-Urano, įsiveržė ir kaip kometa nuspalvino Perlos dangų, kad ji tiesiog jaučiasi kaip apsvaigusi...
Ir taip, kas gi tas meteoras? Kaip jis atkeliavo, kaip jis pasiekė ir užbūrė Perlą?..
Apie tai kitoje pasakos PERLOS IŠMINTIJIMAI dalyje...