Peizažų ekspresija

Paskutiniais vasaros mėnesiais – liepos 24–rugpjūčio 24 dienomis Naujojo meno centre Kaune vyko tapytojo dailininko Tomo Stanaičio paroda (Ne)matyti peizažą. Parodoa vyko NMC galerijoje PASSWORD_1.

Tomas Stanaitis gimė 1985 m. Kaune. 2018 m. baigė VDA Kauno fakultetą ir įgijo menų bakalauro laipsnį tapybos programoje. Toliau dalyvauja parodose, kuria tapybos srityje. 2019 m. Tomas tapo A.  Švėgždos vardo piešinių konkurso garbės diplomo laureatu. Nuo 2020 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
Svarbesnės grupinės parodos, kuriose dalyvavo Tomas:

2024 m. Tarptautinė akvarelės bienalė „Baltijos Tiltai – X ten” Kauno paveikslų galerija.
2020 m. Tarptautinė akvarelės bienalė „Baltijos Tiltai – Fabula“ Girstučio kultūros centras, Kaunas
2018 m. Alytaus tarptautinė jaunųjų kūrėjų bienalė „Meno kodas: LT 100. Jaunieji“ Alytus
2018 m. Tarptautinė tapybos darbų paroda „Jauna Kauno ir Rygos tapyba“ Kauno paveikslų galerija.

Parodos pavadinimas kvietė kiek suklusti. Iš pat pradžių atrodė, kad galėtų pavadinimas būti formuluojamas kiek kitaip – (Pa)matyti peizažą...

Bet iš pavadinimo seka, kad peizažą galima ir matyti ir jo nematyti...

Įdomu, ar šios parodos paveikslas, jų stilistika skirsis (skyrėsi) nuo ankstesnių Tomo darbų? Pasirodo, kad taip, ir ne labai radikaliai: pirmiausia šioje parodoje buvo eksponuojami išskirtinai didelio formato paveikslai, taip pat jie išsiskyrė skirtinga stilistika – realistiškumu ir ypatingu koloristiniu potėpių ekspresyvumu. Šioje parodoje visas dėmesys buvo skirtas peizažui, jo ekspresyvioms studijoms. Ir nenuostabu, kad beveik visi parodoje eksponuojami paveikslai Tomo iš natūros buvo sukurti naujai, per šią vasarą. Parodoje buvo galima regėti ir subtilių miško peizažo studijų, taip pat ir kaimo pobūdžio gyvenviečių grožio.

Galbūt iš visų parodoje eksponuotų paveikslų kiek išsiskyrė paveikslas, savotiška kregždžių studija, kurioje rausvame dangaus fone, ant laidų, įkomponuotos juodarūbės kregždės.

Menininkas tapytojas Tomas Stanaitis, atsakydamas į šią kylančią problemą, pasirinko vaizduoti gyvąją gamtą, peizažą. Studijuodamas miško, pievų, laukų vaizdus in situ, iš natūros, jis atkartoja šiuos motyvus nauju, šiandienos vaizdiniu identitetu. Tradiciškai, aliejumi ant drobės atlikti darbai turtingi potėpiais, taip pat grakščiomis grafiškomis linijomis ir drąsiais ryškių sintetinių spalvų deriniais..

Tapytojas Tomas Stanaitis liudija, kad „Kaip menininkui labiausiai man patinka žiūrėti. Nesvarbu ar tai būtų peizažas, natiurmortas, portretas visada įdomu įsižiūrėti. Pabandyti pamatyti spalvą bei formą. Jei tai peizažas pajusti ir perteikti erdvę. Spalvas dažnai akcentuoju taip pabrėždamas tapybos reikšmę. Kūryboje labai svarbi be tarpiška vaizdinė patirtis, todėl viską piešiu iš natūros. Jungiu piešinio plastiką su tapybos. Tikiu jog visi mano ieškomi atsakymai yra gamtoje, o ne tarp studijos sienų.“

Parodoje (Ne)matyti peizažą autorius pabrėžė koloristinę tapybos reikšmę, taip pat piešinio svarbą bei kūrybinį procesą iš natūros, kuris darbuose atsiskleidžia vaizduojant tapytojui artimą aplinką –gamtos, sodų grožį ir jų svarbą šiame vis įsismarkėjančiame skaitmeniniame amžiuje. Tai kvietimas pajausti skaidrų orą, pamatyti išraiškiu kontrastų saulės nupliekstas spalvas ir atpažinti mus supančias sodrias sodų margumas savo akimis.

Apskritai šios parodos ekspresyvumu ir ryškumu dvelkiantys paveikslai, peizažų studijos kažkuo primena ne tik ekspresionistinę, bet ir impresionistinę, puantilistinę tapybos dvasią ir verčia suklusti, įsižiūrėti į gamtoje regimą besikeičiantį (priklausomai nuo paros laiko ir metų laikų) grožį.