Iš neskelbtų...

Neatgailauju nesimeldžiu neprašau

nedėkoju

jau šitiek verkta - šuliniai tavo

užpildyti ašaromis

jau tiek kalbėta rašyta šaukta ir rėkta

išbūta iškęsta mylėta atiduota išsinerta iš savo odos

persikeista grįžta atgal

aš kaip smėlis sugėriau tavo dovanas -

prakaitą kraują ašaras sėklą

auksinį saulėtekių skausmą -

jau išnešiojo mano baltus kaulelius miško žvėrys

sulesė paukščiai mano veidą akis krūtis

sudėvėjo mano rūbus kitos seserys

dabar aš jau čia - štai stoviu nenuleidus galvos

man nebereiks daugiau būti nei žvėriu nei paukščiu

nei medžiais - nes aš mylėjau juos

mylėjau juos mylėjau juos

Ir žmogumi nebereiks būti man

nes aš gailėjau žmogaus gailėjau

aš labai

apraudojau jo vienatvę ir vaiko ir vyro ir motinos

ir elnio akis aš perskaičiau

perskaičiau jo liūdesį

jo drebulį dykumą troškulį

- - - - - - - - - - - - - - - - - -

man beliko šviesa

tavo šviesa

tavo šviesa aš noriu būti

tavo baltąja

šviesa