Nėra skirties

Nėra skirties...

            Nėra skirties tarp gyvenimo ir mirties,
             mirties ir gyvenimo, –
              tik valtis, laukianti ant upės kranto
               palankaus pietinio vėjo.
          Tik  langas, atdaras į erdves bekraštes.
             Žvaigdžių sniegu nubertas Paukščių kelias,
              kuriuo keliauja pavargusiųjų vėlės.
          Tik švelnus pavasarinio vėjo gūsis,
             obelų žiedų sidabras, delnuose ištirpstantis.
              Ūkanotas rasakilos rytas, ilgesinga saulalės laida...

        Tad kas gi sujungia dangų ir žemę, gyvenimą ir mirtį?

          Tik saulėta artimo šypsena, nugalinti baimę,
           tas amžinas tiltas iš žemės į dangų,
              iš mirties į gyvenimą...